Besirūpinantiems sveikata – profilaktiniai tyrimai

Besirūpinantiems sveikata – profilaktiniai tyrimai

Medikai pastebi, kad kasmet vos 20 proc. lietuvių savo noru atlieka profilaktinius tyrimus. Tad nieko keisto, kad dešimtys tūkstančių atsainiai į sveikatą žiūrinčių tautiečių gali prisišaukti sunkią ligą. Norint užkirsti ligoms kelią arba jas laiku diagnozuoti, sveikatos specialistai rekomenduojama atlikti daugiafunkcinius tyrimus kiekvienais metais.

Atlikti pilną kraujo tyrimą

Medikai aiškina, kad bemaž daugiausiai žalos padaro ilgai organizme tūnančios ir jokių specifinių simptomų neturinčios ligos, pavyzdžiui, vėžys, hepatitai, infarktas ar insultas. Neretai pirmuosius jų požymius galima aptikti kraujyje. Todėl sveikatos specialistai rekomenduojama atlikti bendrą, o dar geriau nuodugnesnį, kraujo tyrimą bent kartą per metus. Jei kamuoja peršalimo ligos, žmogus jaučia nuovargį ar kitus ligų simptomus, jį patariama atlikti ir dažniau.

Svarbu atkreipti dėmesį į anemiją signalizuojančius rodiklius. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, apie 30 proc. planetos gyventojų serga anemija, Lietuvoje ši liga kasmet diagnozuojama maždaug 30 tūkst. gyventojų. Specialistai ypač atidiems siūlo būti vegetarams ar veganams, žaliavalgiams, jaunimui bei moterims. Asmeniui pajutus simptomus, o anemijai organizme tūnant ne vienerius metus, gydymas tampa ne tik ilgas, bet ir sudėtingesnis.

Visgi mažakraujystė nėra vienintelė paslapčia tykanti liga. Kai kurie medikai pastebi, kad diabetas neretai diagnozuojamas tik tada, kai žmogus netenka sąmonės. Ištyrus gliukozės kiekį kraujyje paaiškėja, kad žmogus šia liga serga ne vienerius metus, o apie tai nė neįtarė.

Trūksta ne tik vitamino D

Lietuvoje vykdomos Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programos rezultatai parodė, kad padidėjęs cholesterolio kiekis nustatomas daugiau nei 80 proc. atėjusių išsitirti žmonių. Visgi dažniausiai žmonės pasitenkina tik bendru cholesterolio tyrimu, nors medikai rekomenduoja išsitirti ir nuodugniau – atlikti ir didelio, ir mažo tankio cholesterolio tyrimus. Bendras cholesterolio kiekis gali padidėti ir dėl sveikatai nekenkiančio didelio tankio cholesterolio, o šios būklės gydyti nereikia.

Širdies raumenų darbui ir kaulų struktūrai ypač reikalingas kalis, natris, magnis, kalcis, todėl mikroelementų tyrimas reikalingas norint sužinoti, ar žmogui negresia vienos dažniausių ligų. Visgi realybė yra gana niūri. 2014 m. buvo ištirti 1300 vaikų ir nustatyta, kad net 29 proc. mažylių trūksta būtiniausių mikroelementų.

Tų pačių metų duomenimis, 83 proc. Lietuvoje augančių vaikų ir paauglių nustatytas vitamino D trūkumas. 2012 m. šalies laboratorijose atlikta bendrojo vitamino D kraujo tyrimų analizė parodė, kad beveik 89 proc. gyventojų kenčia dėl šio vitamino stygiaus. Mokslininkai aiškina, kad su saule ir maistu šio vitamino lietuviams sunku gauti, todėl jo trūkumas gali ne tik pabloginti kaulų būklę, bet ir lemti įvairiausias lėtines ligas, susilpninti imuninę sistemą. Pastebėta, kad ilgą laiką trūkstant vitamino D, žmogui gali pasireikšti ir onkologinės ligos. Visgi natūraliai kyla klausimas, kam gi daryti tyrimą, jei ir taip aišku, kad lietuviams vitamino D trūksta? Medikai aiškina paprastai: vitamino D tyrimas turėtų tapti atspirties tašku, padedančiu įvertinti, ar žmogui reikia tik profilaktinių ar jau ir gydomųjų vitamino D dozių. Vartojantiems šį vitaminą papildomai, kraujo tyrimas padeda stebėti žmogaus būklę nustatyti ar organizmas veiksmingai jį įsisavina.

Išsitirti skydliaukės veiklą

Statistika rodo, kad kas trečias lietuvis turi bėdų su skydliaukės veikla. Šio organo ligos, anot medikų, vis dažniau nustatomos jauno amžiaus pacientams. Tad sutrikus skydliaukės veiklai, gali pasireikšti nuovargis, atsirasti prakaitavimas, suprastėti mokymosi ar sutrikti vystymosi procesai. Ir nors manoma, kad skydliaukės veikla dažniau sutrinka moterims, tačiau medikai turi negerų žinių ir vyrams. Ypač atidesni turėtų būti 30–35 m. žmonės ir tie, kurie nuolat patiria stresą. Medikai aiškina, kad numoti ranka į atsiradusį nuovargį, padidėjusį nervingumą, nemigą nederėtų, kadangi kraujo tyrimai neretai parodo skydliaukės patologiją.

Nors lytiniai hormonai, tarkim, vyrams – testosteronas, moterims – prolaktinas ir pan. – dažniausiai tiriami, kai nustatomas sutrikimas, visgi tai nėra vienintelė priežastis juos išsitirti. Anot medikų, vyrams, kurie sportuoja, vartoja įvairius preparatus, maisto papildus, testosterono tyrimą atlikti yra itin svarbu. Moterims, kurioms sutriko menstruacijų ciklas ar jos jaučia kitus nemalonius pojūčius, lytinius hormonus išsitirti taip pat naudinga.

Bent kartą per metus ar du medikai rekomenduoja išsitirti visų organų veiklą. Svarbu nepamiršti išsitirti kepenų, kasos, inkstų, virškinamojo trakto veiklos. Rekomenduojama atlikti ir pagrindinius vėžio žymenų tyrimus: vyrams – prostatos specifinį antigeną, moterims – kiaušidžių, krūtų vėžio. Jeigu nėra jokių sutrikimų, plaučius persišviesti rekomenduojama kartą per 2 metus, kardiogramą – kartą per metus. Profilaktiškai šlapimo tyrimą rekomenduojama ištirti kartą metuose.

„Antėja“ Diagnostikos laboratorijos direktorė medicinai, gydytoja Dangira Babenskienė
Gydytoja Dangira Babenskienė

Kokie yra kraujo tyrimų pranašumai prieš kitus diagnostikos metodus?

70 proc. visos informacijos apie žmogaus sveikatą yra kraujo laše. Kraujo tyrimai yra saugūs, neskausmingi, greitai atliekami ir kainuoja nebrangiai. Kraujo tyrimas gali parodyti pirmuosius ligos ar sutrikimo požymius, kurių dažnai neparodo kiti tyrimai, pvz., echoskopija. Ji parodo organo vaizdą, ar nėra darinių, vis dėlto jei vaizdas jau pakitęs, tai liga yra įsisenėjusi. O štai netgi ir normos ribose pakitę kraujo rodikliai jau gali signalizuoti apie atsirandančius patologinius pokyčius organizme.

Kiek susirgimų prevencijai yra reikšmingi profilaktiniai kraujo tyrimai ir ar yra koks nors vienas kraujo tyrimas, kuris parodytų viską?

Labai dažnai bendraujant su pacientais, tenka išgirsti: „Man kraujo tyrimą atliko“. Žmogui neretai atrodo, kad jam atliko visus tyrimus, tačiau paaiškėja, kad tyrimas buvo minimalus. Dažniausiai poliklinikose žmonėms atlieka bendrą kraujo tyrimą, kuris rodo mažakraujystę, uždegiminius pokyčius, padidėjusį cholesterolio ar gliukozės kiekį. Naudinga prisiminti, kad kiekvienam organui ir jo funkcijai yra po atskirą tyrimą.

Sveikatos patikrinimai valstybinėse poliklinikose neretai atliekami formaliai: paklausiama, ar žmogus kuo nors skundžiasi, jei ne – išrašoma reikalinga pažyma. Kodėl žmonės aplaidžiai žiūri į profilaktinį sveikatos tikrinimą?

Teigiama, kad pavėluotai lėtinės ligos diagnozuojamos kas antram žmogui. Asmenys, kurie nejaučia jokių simptomų, dažniausiai net nesilanko pas medikus. O jei žmogus išties rūpinasi sveikata ir nueina pas šeimos gydytoją, neretai išgirsta klausimą „Jeigu nieko neskauda, tai kam atėjote?“. Dažnai žmonėms nepadaromi elementarūs kraujo tyrimai, kadangi į profilaktinius tyrimus žiūrima pro pirštus, neretai pražiopsomi ir pirmieji pokyčiai organizme. Beje, lietuviams neretai trūksta ir žinių, kaip profilaktiškai gali pasitikrinti sveikatą.

Sakoma, kad jeigu per metus asmuo bent kartą išsamiai pasitikrina sveikatą, atlieka gilesnius kraujo tyrimus, per metus gali nesusirgti jokia lėtine liga. Galima tuo tikėti?

Maždaug 50–70 proc. ligų pavyktų išvengti arba jų simtomus ir gydymą palengvinti, jeigu būtų nuolat sekama asmens sveikatos būklė ir daromi profilaktiniai tyrimai. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis finansuojamos 6 sveikatos patikros programos, visgi jos vykdomos tik dalinai, nes dėl lėšų stygiaus ribojamas tiriamųjų amžius. Tarkim, Klaipėdos apskrityje gimdos kaklelio vėžio patikra yra įgyvendinama tik 30 proc. Pastebėta, kad dažniausiai gimdos kaklelis aptinkamas tik III ar IV stadijoje.

Įdomu:

  • Cholesterolio tyrimą kartą per metus ir dažniau atlieka apie trečdalis gyventojų, apie pusė žmonių paskutinį kartą tikrinosi prieš 5 metus arba nesitikrino visai.
  • 2014 m. Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos duomenimis, profilaktinių sveikatos patikrinimų metu 83 proc. vaikų nustatyta įvairių sveikatos sutrikimų.
  • Kas penktam iš 1300 tirtų vaikų buvo sutrikusi skydliaukės funkcija, kas dešimtam – nustatytas kepenų funkcijos sutrikimas.
  • Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, kasmet diagnozuojama apie 300 naujų skydliaukės vėžio atvejų.
  • Medikai pastebi, kad moterys linkusios dažniau rūpintis šeimos narių sveikata nei savo pačių. Dailiosios lyties atstovėms būdingų ligų profilaktika jos susidomi tik užsiminus apie tai gydytojui ar vaistininkui.

Šaltinis – „Prie kavos“