Dėl nuovargio kaltas pavasaris arba skydliaukės hormonų trūkumas

Dėl nuovargio kaltas pavasaris arba skydliaukės hormonų trūkumas

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, skydliaukės ligos yra dažniausios iš visų lėtinių ligų. Ypač daug skydliaukės ligomis žmonės serga kalnuotose vietovėse, kur trūksta jodo. Mes gyvename lygumų krašte, bet skydliaukės ligų ir mūsų šalyje labai daug.

Apie skydliaukę ir jos sukeliamas ligas kalbamės su Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Endokrinologijos centro direktoriumi, profesoriumi Vaidotu URBANAVIČIUMI.

Skydliaukė – maža endokrininė liauka, esanti kaklo priekinėje dalyje sverianti tik 15 – 30 g, tačiau ji yra viena svarbiausių žmogui nuo gimimo iki mirties.

Kaip Veroniką apėmė apatija

Išėjusi į pensiją, Veronika po metų pradėjo labai blogai jaustis: atrodė, kad prapuolė visos jėgos. Buvo labai silpna, drebėdavo rankos. Net apsipirkti parduotuvėje nebepajėgdavo, negalėjo iki jos nueiti, – kas šimtą metrų tekdavo atsisėsti ant suoliuko pasėdėti, atrodė, kad neįmanoma net kojos pakelti. Visada buvusi labai aktyvi ir sportiška moteris nesuprato, kas dedasi. Kažkur dingo jos jėgos. Veronika tapo apatiška, net judesiai sulėtėjo. Pastebėjo keistų pokyčių: pernelyg didelį dirglumą, nervingumą, tai didėjantį, tai mažėjantį svorį. Tačiau blogiausia moteriai buvo tai, kad nuolatos jautėsi pavargusi.

Šeimos gydytoja pasiūlė atlikti kraujo tyrimus – gal sumažėjęs hemoglobinas? Tačiau tyrimai nieko blogo nerodė. Tada atliko plaučių rentgenogramą – viskas tvarkoje. Tyrė ir širdį – vėl nieko blogo.

Į klausimą, nuo ko tas silpnumas, gydytoja negalėjo atsakyti – visi tyrimai buvo neblogi. Patarė pagerti vitaminų, magnio, o kiek pasvarsčiusi pridūrė: gal reiktų nuvykti į Endokrinologijos kliniką, kur atliekami specialūs kraujo tyrimai? Gal ten nustatys silpnumo priežastis?

„Skydliaukė sukietėjusi, yra mazgų. Teks daryti punkciją“, – apžiūrėjęs Veronikos kaklą, ištarė gydytojas endokrinologas.

Po kelių dienų moteris išgirdo, kad jai keista liga tiroiditas, skydliaukės audinio uždegimas. Ką tai reiškia? Grįžusi namo perskaitė apie tiroiditą, kad skydliaukei negaminant hormonų, prasideda marazmas, vėliau – koma ir mirtis. „Taip, marazmas prasidėjo“, – pagalvojo ji ir įsivaizduodama tą „marazmą“ kažkodėl pradėjo juoktis. Sūnus jos nesuprato: „Baik, motin, tai – rimta“.

Dar po mėnesio gydytojas Veronikai pasakė, kad jos skydliaukė visiškai negamina hormonų, bet kiti organai nepažeisti, tad viskas ne taip jau blogai. Skydliaukėje yra du mazgai, kasmet reikės pasitikrinti, ar jie nedidėja, nepiktybėja. Ir kasdien gerti vaistų. Pasiteiravusi, kiek laiko reikės gerti vaistus, išgirdo, kad iki amžiaus pabaigos! Juk skydliaukė jo negamina. Tai moters neišgąsdino.

Po poros mėnesių grįžo energija, dingo apatija. Kitą kartą apsilankiusi pas endokrinologą moteris jau galėjo pasidžiaugti gydymo rezultatais. Tada gydytojas daugiau paaiškino, koks svarbus organas yra skydliaukė, kad ji reguliuoja medžiagų apykaitą, širdies darbą, psichiką, žarnyno veiklą, kaulų stiprumą, kad jos gaminamų hormonų kiekis kinta kasdien, priklausomai nuo žmogaus nuotaikos, veiklos intensyvumo.

Maža, bet labai svarbi

Kas yra skydliaukė ir kodėl ji gali sukelti tiek bėdų? Išgirdę Veronikos istoriją, paklausėme profesoriaus. „Skydliaukė yra maža, 20–30 g svorio liaukutė, esanti mūsų kaklo priekyje, žemiau Adomo obuolio, – aiškina profesorius V.Urbanavičius, – tačiau ji yra viena svarbiausių žmogui nuo gimimo iki mirties. Skydliaukės hormonai reguliuoja medžiagų apykaitą, ląstelių augimą, dalijimąsi ir diferenciaciją, smegenų vystymąsi ir brendimą. Jei ji sveika, jos net neapčiuopiame, bet jeigu pradeda didėti, kakle matomas nemažas iškilimas. Liaukutė ypatinga tuo, kad gamina hormonus, sugebėdama iš gamtos pasiimti mikroelementą jodą.

Viskas gerai, kai ji gerai dirba. Tačiau jei nukrypsta į vieną ar kitą pusę, atsiranda problemų. Su amžiumi sergamumas skydliaukės ligomis didėja, beje, moterys serga kelis kartus dažniau nei vyrai. Sutrikimas gali būti susijęs su funkcijos pasikeitimu, arba ne. Pavyzdžiui, atsiradus piktybinėms ląstelėms ir vystantis skydliaukės vėžiui, funkcinių pakitimų gali ir nebūti.“

Gęsta kaip žvakė

Klausiame profesoriaus, kas atsitinka, kaiskydliaukė gamina per mažai hormonų?„Būna taip, kad šią liauką organizmas palaiko svetimkūniu ir pats ją sunaikina, tada skydliaukė tiesiog nustoja funkcionuoti, – atsako profesorius, – įvyksta vadinamoji autoimuninė atmetimo reakcija. Ji vyksta palaipsniui, skydliaukė nepajėgia pagaminti hormonų tiek, kiek reikia, tad žmogus ima po truputį gesti kaip žvakė. Glemba, darosi mieguistas, jo niekas nebedomina. Tokiam žmogui būna šalta ir visą laiką norisi miego. Keičiasi jo išvaizda, refleksai, atmintis, medžiagų apykaita. Jeigu kaime kokia nors senutė pakliūva į tokią situaciją, gali ir numirti, ypač jei ji nepratusi lankytis pas gydytojus. Išsivysto hipotirozė – liga, vedanti į komą ir mirtį. Bet tai šiais laikais labai reti atvejai, paprastai vis tiek kažkas pastebi – žmonės juk negyvena džiunglėse. Juo labiau, kad ir šeimos gydytojai dabar gali tirti skydliaukės hormonus ir anksti pastebėti pakitimus.“

Tokį sunku nulaikyti

O kas nutinka, jeigu skydliaukė gamina per daug hormonų? „Nedidelis šių hormonų perteklius jaunam žmogui yra neblogai, jis aktyvus, judrus, tik jam sunku susikaupti, – atsako profesorius, – kartais būna toks aktyvus, kad sunku nulaikyti! Kai skydliaukė gamina per daug hormonų, žmogus nori vis daugiau valgyti, jo apetitas didėja, be to, pagreitėjus medžiagų apykaitai, jis skleidžia šilumą tarytum radiatorius. Vėliau sutrinka širdies ritmas, žmogus ima prakaituoti, krenta svoris. Tampa be galo jautrus, dėl menkniekio apsiverkia, pradeda kankinti nemiga. Jis paprastai nori rūpintis visais, tik ne savimi ir savo sveikata. Pagaliau kažkas pamato arba pats žmogus pajaučia, kad kažkas ne taip, ir kreipiasi į gydytojus.“

Kaip atsiranda struma arba – gūžys

„Dažniausiai pasitaikanti skydliaukės liga yra struma, arba gūžys, – tęsia profesorius, – jei sutrikimo ilgai niekas nepastebi, liaukutė gali padidėti daug kartų ir užaugti net iki kelių kilogramų. Vis dar pasitaiko pacientų su taip padidėjusia skydliauke, kad netgi maisto negali praryti. Kartais tokiame gūžyje jau būna ir piktybinių ląstelių.

Skydliaukės didėjimas sukelia ne tik kosmetinį defektą. Ilgainiui ji gali pradėti spausti aplinkinius organus, o sutrikusi medžiagų apykaita – išbalansuoti visą iki tol sklandžiai veikusią organizmo sistemą. Juk blogai veikianti skydliaukė gali sutrikdyti širdies veiklą, gali pakisti odos būklė (sausėti arba drėgti), pasikeisti nuotaika ir elgesys – pradėti varginti depresija arba netikėtai atsirasti euforija, susilpnėti dėmesys. Dėl skydliaukės problemų gali pradėti vystytis osteoporozė, sutrikti žarnyno ir inkstų veikla, atsirasti persileidimų pavojus ir netgi nevaisingumas. Jeigu kūdikis gauna nepakankamą skydliaukės hormonų kiekį, kyla pavojus vaiko augimui. Negydant tai gali sąlygoti kretinizmą – protinį atsilikimą ir kūno proporcijų pakitimus.“

Kaip gydytojai pastebi padidėjusią skydliaukę? „Pačiupinėjame kaklą, – sako profesorius, – jeigu nieko neužčiuopiame, vadinasi, skydliaukė yra normalaus dydžio, tačiau jei rijimo metu ar atlošus galvą skydliaukė matosi, vadinasi, yra padidėjusi. Šeimos gydytojas gali patikrinti skydliaukę ir laiku aptikti padidėjimus ir mazgelius, kurie taip pat yra skydliaukės susirgimo rūšis.“

Skydliaukei reikia jodo

„Tam, kad skydliaukės veikla būtų normali, kiekvieną dieną su maistu reikia gauti pakankamą jodo kiekį, – pasakoja profesorius V. Urbanavičius. – Skydliaukė jodo nekaupia, ji tik paima neorganinį jodą iš aplinkos ir paverčia jį organiniu. Suaugęs žmogus kas dieną turėtų gauti apie 150 mg jodo. Kartais tie poreikiai būna didesni – nėštumo ir žindymo metu jodo reikia apie 200 mg.“ Tačiau profesorius teigia, kad jodo kartais gali būti net per daug! „Kartais atsitinka taip, kad vartodami vaistus širdies veiklai gerinti žmonės gauna per daug jodo, juk į kai kurių vaistų sudėtį įeina ir šis mikroelementas. Vaistai, neva turėję gydyti širdies sutrikimus, sukelia jodo perteklių, taip sutrikdydami skydliaukės veiklą ir dar labiau padidindami širdies veiklos sutrikimus.“

Ar jodo preparatų reiktų vartoti papildomai? „Papildomai jodo reikia tik tada, kai jo trūksta aplinkoje, –atsako profesorius, – pavyzdžiui, vykstant ilgesniam laikui į kalnus, kur jodo geriamajame vandenyje nėra. Tačiau kalio jodido tablečių nereikia gerti daug, užtenka jau minėtos fiziologinės dozės.“

Gydoma jodu ir skalpeliu

Daugiausia jodo turi jūrinės kilmės produktai – jūros dumbliai, moliuskai. Prekybos centruose parduodama juoduota druska, taip vykdoma druskos juodavimo programa valstybės mastu. Dalis druskoje esančio jodo verdant išgaruoja, tad patartina juoduotą druską dėti į jau paruoštą maistą. Jodo patekimą į organizmą stabdo ir aplinkos teršalai.

Kaip gydomi skydliaukės sutrikimai (skydliaukės hormonų trūkumas arba perteklius)? Profesorius aiškina, kad žmonėms, kurių skydliaukė išskiria per mažai reikalingų hormonų, gydytojai skiria sintetinius hormonus. Jeigu skydliaukė pernelyg padidėja, ją šalina chirurginiu būdu, o po to skiria hormonus, kuriuos gerti reikės visą gyvenimą. Suaktyvėjusiai skydliaukės veiklai gydyti kartais skiriamas netgi radioaktyvus jodas, kuris veikia kaip chirurgo skalpelis: susikaupęs skydliaukėje, jodas per keletą mėnesių išdegina perteklinį audinį.

Skydliaukės vėžį profesorius vadina ląstelių mutacijos pasekme. Dažniau vėžiai pasitaiko toms žmonių grupėms, kurie buvo apšvitinti, ypač jei spindulinė radiacija buvo nukreipta į kaklą.

Moterys skydliaukės ligomis serga 4–5 kartus dažniau, nei vyrai.

Skydliaukės ligų klasifikacija:

  1. Skydliaukės veiklos pakitimai (suaktyvėjimas arba nepakankamas veikimas;
  2. Skydliaukės struktūros pakitimai (hipoplazija, aplazija, mazgai, struma);
  3. Vėžiai, kurie taip pat gali sukelti skydliaukės veiklos sutrikimus.

Skydliaukės ligų priežastys:

  1. Įgimtas imuninės sistemos nepakankamumas;
  2. Genetiniai veiksniai;
  3. Aplinkos poveikis (jodo deficitas, radiacija, seleno, ličio, vario kiekio pokyčiai).

Jodo šaltiniai:

  1. Jūros produktai: dumbliai, žuvis, moliuskai;
  2. Maisto priedai: dažai, konservantai, kepimo milteliai;
  3. Maisto produktai: druska, vanduo, duona, mėsa, bulvės, svogūnai, kiaušiniai, pienas;
  4. Vaistai: lašai akims, vitaminai su jodu, kalio jodidas, liugolis, jodo tinktūra, rentgeno kontrastinės medžiagos ir kt.