Duris atvėrė pirmoji Baltijos šalyse visiškai robotizuota laboratorija

Duris atvėrė pirmoji Baltijos šalyse visiškai robotizuota laboratorija

Kaune pradėjo veikti vienintelė Baltijos šalyse visiškai robotizuota laboratorija „Antėja“. Iki šiol laboratorijoje dirbusius du robotus su analizatoriais pakeitė inovatyvi robotų ir automatinių analizatorių linija, į vieną ciklą sujungianti ir visiškai robotizuojanti preanalitikos, analitikos bei poanalitikos fazes. Robotizavimas iš esmės padidina tyrimų atlikimo kokybę ir operatyvumą, o tai itin svarbu tyrimų atsakymų laukiančioms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, gydytojams ir jų pacientams.Apie laboratorijų robotizavimą, tyrimų atlikimą ir laboratorinės medicinos ateitį kalbamės su Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos valdybos pirmininke, gydytoja Egle Marciuškiene bei laboratorijos „Antėja“ vedėja, gydytoja Birute Tarutiene.

– Laboratorija „Antėja“ pirmoji Baltijos šalyse pastatė inovatyvią robotų ir automatinių analizatorių liniją. Kodėl tai buvo padaryta? Ar neužteko prieš tai laboratorijoje dirbusių kelių robotų?

Eglė Marciuškienė (E. M.): Manau, kad „Antėjos“ laboratorija augo, ir kaip vaikai išauga rūbus, taip ir ši laboratorija išaugo, todėl tų dviejų robotų jau nebeužteko tam, kad pavyktų kokybiškai aptarnauti tiek daug gydymo įstaigų. Ši laboratorija aptarnauja bene daugiausiai asmens sveikatos priežiūros įstaigų visoje Lietuvoje. Išaugus tyrimų srautui atsirado poreikis visiškai automatizuoti procesus, kad klientai žymiai greičiau gautų kokybiškus tyrimų atsakymus, nesiformuotų eilės laboratorijoje.

– Kokia nauja įranga buvo sumontuota bei kokius svarbius procesus visiškai automatizavote?

Birutė Tarutienė (B. T.): Automatizuotas visas preanalitinis, analitinis ir poanalitinis tyrimo atlikimo procesai. Anksčiau turėjome „Versacell“ robotą, panašų į geležinę judančią ranką, kuris atliko monotonišką, tačiau sunkų ir daug ištvermės reikalaujantį darbą – dėliojo kraujo mėginius į automatinius analizatorius, kad to daryti nereikėtų laborantui. Tai buvo labai didelis palengvinimas laboratorijos darbuotojams, kuriems sumažėjo rankų darbo, ir milžiniškas šuolis į priekį klientams – tyrimų atsakymai būdavo atiduodami žymiai greičiau, sumažėjo ir klaidų skaičius.

Dabar dar didesnis kokybinis šuolis – sujungti parengiamieji arba mėginių tikrinimo ir centrifūgavimo, analitiniai ir poanalitiniai arba tyrimų atsakymų patikrinimo, mėginių saugojimo procesai. Visi laboratorijos IT sistemoje registruoti ir atvežti iš gydymo įstaigų mėginiai patenka tiesiai į „Flexlab“ sistemą – mėginių skirstymo liniją. Važiuodami šia linija mėgintuvėliai „užsuka“ reikalingoms „procedūroms“ – patenka į vieną ar kelis reikalingus analizatorius, po tyrimų atlikimo vėl grįžta į liniją, o vėliau robotų-manipuliatorių yra perkeliami saugojimui į šaldytuvą. Jeigu reikia, net ir po kelių dienų galima iš to paties mėginio atlikti kitus, diagnozę tikslinančius tyrimus. Mėginių archyvas – labai patogi ir vis labiau populiarėjanti paslauga, kurią pavyko robotizuoti.

Prie „Flexlab“ linijos yra prijungti trys klinikinės biochemijos analizatoriai, trys imunologiniai analizatoriai, krešėjimo sistemos analizatorius ir hemotologinių tyrimų analizatoriai. Infekcinius žymenis atliekame su „Immulite 2000“ sistema.

E. M.: Jeigu kalbėtume Lietuvos masteliais, įrangos kiekis – stulbinantis. Tai padaryta tam, kad kuo greičiau didelis kiekis tyrimų būtų atliktas vienu metu. Ši automatinė linija dar labiau sumažina klaidų tikimybę dėl žmogiškojo faktoriaus.

Gydytojos Eglė Marciuškienė ir Birutė Tarutienė

– Patikslinkite, kokią esminę naudą duoda visiškas laboratorinių tyrimų atlikimo automatizavimas pačiai laboratorijai ir jos klientams – gydymo įstaigoms, medikams ir pacientams?

B. T.: Esminė nauda – greitesni, patikimi ir tikslūs tyrimai. Visi puikiai žinome, kad dažniausios klaidos laboratorijoje – žmogaus dėl nuovargio, koncentracijos stokos, įtampos ar net sutrikusios sveikatos padarytos klaidos. Žmogus negali ilgai dirbti monotoniško darbo, pavargsta. Tai natūralu, juk žmogus, dėliojantis į analizatorius mėgintuvėlius, yra tiesiog žmogus.

Nors kitose laboratorijose dar reikalingi mėgintuvėlius į analizatorius dėliojantys laborantai, mūsų laboratorijoje jų beveik nebereikės. Šiuos darbus jau atlieka robotai-manipuliatoriai ir „Flexlab“ linija, kuri praktiškai eliminavo žmogiškąjį faktorių. Visada daug investavome į kokybę, manau, šia kryptimi laboratorija bus vystoma ir toliau, tiek modernizuojant, tiek tobulinant kokybės vadybos sistemą.

Kalbant apie pacientus, visiškai robotizuota laboratorija neabejotinai padidins tyrimų prieinamumą pacientams, atsakingai besirūpintiems savo sveikata ir norintiems atlikti papildomus laboratorinius tyrimus ar pasitikrinti sveikatą profilaktiškai. Laboratorija ir toliau organizuos pacientų dėmesio sulaukiančias akcijas, kurių metu tyrimai atliekami pigiau. Tikimės, kad platesni tyrimai padės gydytojams geriau diagnozuoti ligas ankstyvesnėse stadijose, nuo kurių mirštamumas Lietuvoje vis dar išlieka gana didelis.

– Ar robotizavus ir automatizavus laboratoriją pavyks visiškai išvengti žmogiškųjų klaidų?

E. M.: Prieš dešimtmečius teko dirbti tokiose laboratorijose, kur viskas daroma rankiniu būdu. Rankomis su pipete imamas kraujas, dedamas reagentas, akimis žiūrima reakcija, viskas rankyte išrašoma ant to paties popieriuko. Paskui pradėtos diegti informacinės sistemos, tačiau ranka reikėdavo įvesti tyrimų rezultatus, tai kablelį ne ten padedi, tai ne tokį skaičių parašai.

Robotizuota laboratorija sudaro galimybę patiems klientams registruoti mėginius, kas dar sumažina klaidų tikimybę įvedant į sistemą paciento vardą ir pavardę. Juk gydančios pacientą įstaigos medikai geriausiai žino savo pacientus, turi galimybę bet kada pasitikrinti vardą, pavardę, kitus duomenis, todėl registruodami tokių klaidų visai nepadaro. Jeigu visi klientai ne tik pasižiūrėtų tyrimų atsakymus, bet ir patys registruotų užsakomus tyrimus laboratorijos informacinėje sistemoje, pacientų pavardžių ir vardų su klaidomis praktiškai nebeliktų. Dar kol kas iš daug gydymo įstaigų sulaukiame siuntimo lapelių su gana sunkiai įskaitomomis pacientų pavardėmis ir vardais, net lytimi. Tikimės, kad diegiant elektroninės sveikatos sistemą tyrimų siuntimas į laboratorijas taip pat bus automatizuotas ir ateityje siuntimo lapelių išrašinėti ranka nebereikės. Šiuo metu tyrimų siuntimo automatizavimui siūlome savo sukurtą IT sistemą, kuria įstaigos jau išmoko naudotis ir įvertina jos privalumus.

Flexlab linija

– Kodėl gydymo įstaigų darbuotojai vengia patys registruoti tyrimus į laboratorijos IT sistemą? Nejaugi ranka išrašinėti siuntimo lapelius yra lengviau?

E. M.: Gydymo įstaigų darbuotojai mano, kad tyrimų registracija yra laboratorijos darbas. Jie neįsivaizduoja, kad registruodami tyrimų mėginius į sistemą padeda tiek sau, tiek pacientams, nes išvengiama pavardžių ir vardų rašybos klaidų dėl neretai sunkiai įskaitomos rašysenos. Kada gauname ranka užpildytus siuntimo lapelius, perskaitome ir keiksmažodžių, ir šiaip visokių įdomybių. Tad tenka skambinti į gydymo įstaigą pasitikslinti. Kartais nutinka taip, kad dėl vienos ne tokios raidės pavardėje žmogus sako, esą tai ne jo tyrimų rezultatai.

Kitas labai svarbus dalykas, kai gydymo įstaiga pati registruoja tyrimų mėginius, – operatyvumas. Kada mes gauname jau pažymėtą mėgintuvėlį, suteiktą unikalų brūkšninį kodą, tuomet belieka robotui jį pasiimti ir tyrimai jau atliekami. Mes tik pažymime, kad mėgintuvėlis iš mūsų kliento pasiekė laboratoriją.

– Nors pats laboratorinio tyrimo atlikimas yra visiškai automatizuotas nuo mėginio patekimo į laboratoriją, tačiau laboratorinis tyrimas prasideda nuo gydytojo ir paciento sprendimo ir tikrai ne viską yra įmanoma automatizuoti. Tyrimai į laboratoriją yra vežami kurjerių. Kokios grandys išlieka pažeidžiamiausios ir į ką visiems reikėtų atkreipti dėmesį?

E. M.: Laboratorinio tyrimo kelias jokiu būdu neprasideda tik nuo kraujo paėmimo. Tyrimo pradžia – tai sprendimas paciento galvoje, pasitarus su gydytoju, ar gydytojo galvoje. Ne visada paskiriami reikalingi tyrimai, ne visada skiriami patys reikalingiausi ir pagal klinikinę situaciją informatyviausi tyrimai. Todėl pas mus ir yra tiek daug laboratorinės medicinos gydytojų, kurie konsultuoja tiek šeimos gydytojus, tiek kitų sričių gydytojus, tiek pacientus, kad tyrimas būtų tikslingas ir parinktas pagal klinikinę situaciją arba profilaktiniais tikslais. Šitų procesų automatizuoti ir robotizuoti nepavyks turbūt niekada.

Kita grandis, kurios turbūt nepavyks automatizuoti, tai – logistika. Paimtus ir užregistruotus kraujo mėginius reikia nuvežti į laboratoriją. Nors Lietuva yra tikrai labai maža, nuo vieno Lietuvos krašto iki kito galime pervažiuoti per 5 valandas, tačiau tyrimų pristatymas laiku vis dar yra iššūkis. „Antėja“ deda labai daug pastangų, kad mėginiai į laboratoriją būtų pristatomi kuo greičiau ir saugiau. Greičiausiai iš gydymo įstaigos į laboratoriją atvežami mėginiai vos per 15 minučių, o iš tolimiausių kaimo ambulatorijų mėginiams pasiekti laboratoriją riekia iki 4 valandų. Šito laiko visiškai pakanka, kad paruoštas mėginys išliktų stabilus. Be to, visi mėginiai vežami specialiai pritaikytuose šaldytuvuose ar šaltkrepšiuose, kad neperkaistų ir nesušaltų. Suprasdama mėginių pristatymo svarbą, „Antėja“ yra investavusi į nuosavą kurjerių tinklą visoje Lietuvoje, kurio išlaikymas daug kainuoja. Reikėjo įsigyti ne tik automobilius, bet ir apmokyti žmones. Kitos laboratorijos mėginius vis dar siunčia per siuntų tarnybas ar autobusais, todėl mėginiai neretai laboratorijas pasiekia ir perkaitę, ir sušalę, ir sukratyti, kartais – net pametami. Dėl šių priežasčių moderniai ir kokybiškai tyrimus atliekančiai laboratorijai yra būtina nuosava kurjerių tarnyba.

– Platus tyrimų spektras yra vienas iš laboratorijos privalumų ir tam tikras kompetencijos įrodymas. Kokius naujus tyrimus ar jų metodus įdiegė Jūsų laboratorija ir kodėl? Ką rengiatės pasiūlyti naujo šiais ir kitais metais?

B. T.: Nėra nė vienos laboratorijos, kuri atliktų visus laboratorinius tyrimus. Kiekviena laboratorija atsižvelgia pagal poreikį, kokius tyrimus atlikti pačiai, o kokius – perduoti kolegoms. Mes taip pat turime partnerius, kuriems išsiunčiame tam tikrus tyrimus, bet visada galvojame, kaip pagreitinti tyrimų atsakymų atidavimą ir galbūt vieną ar kitą tyrimą vertėtų pradėti daryti patiems.

Kalbant apie naujus tyrimus, reikia suprasti, kad Lietuva dar yra gerokai atsilikusi ir kas pasaulyje yra sena, pas mus dar yra nauja. „Antėja“ neseniai pradėjo daryti tiesioginį mažo tankio lipoproteinų tyrimą (tiesioginis MTL), kuris yra labai svarbus širdies ligų prevencijos tyrimas.

Šiuo metu pradedamas atlikinėti skydliaukę stimuliuojantis imunoglobulinas (TSI), kuris padės diagnozuoti neaiškias tiroksikozių formas. Siūlome prisiminti vitaminą B12 ir pristatome naujieną – aktyvaus vitamino B12 tyrimą. Šis tyrimas padeda žymiai anksčiau diagnozuoti ir įspėti pacientą apie artėjančią anemiją, neurologines ir psichines ligas.

– Nors „Antėja“ atlieka ypatingai daug bendraklinikinių, biocheminių ir imunologinių tyrimų, bet stiprinami mikrobiologinių, onkocitologinių bei PGR tyrimų padaliniai. Kodėl tai yra daroma?

E. M.: Daug metų Lietuvoje, kaip posovietinėje šalyje, mikrobiologinius tyrimus darė visuomenės sveikatos centrai arba antrinio ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros įstaigos. Norėdami, kad mūsų klientams būtų patogu visus tyrimus gauti vienoje vietoje, buvo priimtas sprendimas teikti visapusiškas paslaugas: tiek klinikinius, tiek biocheminius, tiek mikrobiologinius, tiek citologinius tyrimus.

Kitas dalykas, mes kaip gydytojos matome, kad vis dėlto yra daug piktnaudžiaujama antibiotikais. Jie skiriami pernelyg laisvai, neatliekant net CRB tyrimo. Dėl to didėja mikroorganizmų atsparumas antibiotikams. Praėjus 2-3 dienoms po antibiotikų paskyrimo ir negavus norimo vaisto poveikio, tačiau sulaukus mikrobiologinio tyrimo atsakymo, galima reikšmingai koreguoti gydymą. Ir ne tik padėti kuo greičiau pasveikti, bet kartais – išgelbėti gyvybę. Todėl mikrobiologinių tyrimų svarba yra labai didelė, tikiu, kad tokių tyrimų bus atliekama vis daugiau.

Kalbant apie PGR tyrimus, dažniausiai turima mintyje lytiškai plintančių infekcijų diagnostika. Tačiau į PGR metodu atliekamus tyrimus reikėtų žiūrėti plačiau. Neabejoju, šie tyrimai greitai bus taikomi užkrečiamųjų ligų mikrobiologinėje diagnostikoje, nustatant atsparumą tam tikriems vaistams. Vaistų atsparumas tiek bakterijoms, tiek virusams nuolat didėja, todėl tokiems tyrimams poreikis bus didelis.

Kita problema – yra klaidingai manoma, kad PGR metodas labai brangus. Lytiškai plintančių ligų PGR tyrimai jau yra atpigę, nes jų atliekama vis daugiau ir daugiau. Labai gerai, kad gydytojai ir pacientai tampa sąmoningesni ir nebando „šaudyti tuščiais šoviniais“ – skirti ir gerti antibiotikų, o nustatyto, kokia yra negalavimo priežastis.

– Tyrimų, ypač naujų, anksčiau nenaudotų interpretavimas kai kuriems gydytojams yra tikras galvos skausmas. Ar laboratorija padeda susidoroti su šiais iššūkiais?

B. T.: Tyrimų atsakymų interpretavimui būtinas kontekstas, visada būtina įvertinti visą informaciją. Tai pacientas, jo klinika, simptomai ir tik greta tyrimas. Gydytojai skambina į laboratoriją ne tik pasitarti, kaip interpretuoti viena ar kitą atsakymą, bet ir kokius papildomus tyrimus paskirti, nes neaiški diagnozė. Gerai, kad mūsų laboratorijoje dirba gydytojai, su kuriais galima pasitarti. Deja, kai kuriose laboratorijose nedirba nei vieno gydytojo.

Bene daugiausiai skambučių iš gydytojų sulaukiame dėl tyrimų atsakymų, neatitinkančių klinikos. Visada padedame gydytojams išsiaiškinti, kas galėjo tai lemti, kokie preanalitiniai faktoriai turėjo įtakos rezultatui. Tyrimo rezultatus iškraipo vartojami papildai, vaistažolių arbatos, netgi važiavimas dviračiu prieš tyrimą iškraipys PSA rezultatą. Tai būtina turėti galvoje vertinant iš laboratorijos gautus tyrimų atsakymus.

– Sakykite, kokią matote laboratorinės medicinos ateitį Lietuvoje?

E. M.: Kai sveikatos apsaugos ministras pasirašė įsakymą akredituoti penkias didžiąsias Lietuvos laboratorijas, vizija buvo labai graži. Deja, bet mūsų valstybinių įstaigų puoselėjama sistema yra nelanksti, tyrimai brangūs, per didelės sąnaudos, per mažai resursų, todėl privačios laboratorijos ir greičiau tapo akredituotomis, ir greičiau automatizavo bei robotizavo procesus. Puiku, kai privatus kapitalas, akumuliavęs finansinius ir žmogiškuosius resursus, pastatė aukščiausio lygio laboratoriją ir teikia labai aukštos kokybės laboratorinių tyrimų paslaugas. Vienintelės visiškai robotizuotos laboratorijos Kaune atidarymas – labai reikšmingas įvykis Baltijos šalių ir Lietuvos sveikatos sistemai, kuris leis pakelti laboratorinės diagnostikos paslaugų kokybės lygį iki technologiškai moderniausių Vakarų Europos, JAV ir Japonijos tyrimų centrų. Robotizacija ir automatizacija yra neabejotina laboratorinės medicinos ateitis, jau virstanti realybe.

– Ačiū už pokalbį.