Laiku atlikta echoskopija gali išgelbėti gyvybę

Laiku atlikta echoskopija gali išgelbėti gyvybę

Kasmet įvairių susirgimų statistika Lietuvoje liūdina vis didėjančiu sergančiųjų skaičiumi. Įspėti apie gresiančias ligas ir sumažinti skaudžių, neretai mirtimi besibaigiančių komplikacijų kiekį galima laiku atlikus tyrimus. Nors laboratoriniai tyrimai suteikia net iki 70 proc. informacijos apie sveikatą, nevalia pamiršti ir kitų pažangių diagnostikos metodų. Vienas jų – ultragarso tyrimas, atskleidžiantis įvairias patologijas, itin mažus darinius ar net pirmas vėžinių susirgimų užuomazgas, kurios gali būti nematomos sudėtingais rentgeno ar magnetinio rezonanso tomografijos tyrimais.
Daugiau apie echoskopiją pasakoja ir 25 metų patirtimi dalinasi gydytoja radiologė-echoskopuotoja Natalija Mickuvienė.

Kas yra echoskopija? Ar tai saugi ir nepavojinga procedūra?

Echoskopija arba ultragarsinis tyrimas – visame pasaulyje plačiai naudojamas medicininis instrumentinis tyrimas, kuriuo gauname labai daug informacijos apie asmens sveikatos būklę. Tyrimo metu yra naudojamas ultragarsas. Tai garso bangos, kurių dažnis yra labai didelis, tačiau žmogaus ausis jų negirdi, todėl ir yra sukurti specialūs aparatai – echoskopai, – kuriais tas garsas generuojamas.
Echoskopas turi specialų daviklį, kuris dedamas ant sudrėkintos odos. Ultragarsinis signalas geriau sklinda per skysčius, todėl gydytojas-echoskopuotojas procedūros metu specialiu vandens geliu patepa tiriamas vietas. Echoskopo daviklyje yra pjezo kristalai, kurie veikiami elektros srovės, generuoja ultragarso bangas, kurios nukreipiamos į audinius. Susidūrusios su įvairaus tankumo audiniais bei skysčiais, bangos atsispindi ir grįžta į daviklį, kur jos paverčiamos elektriniais impulsais. Šie impulsai suformuoja vaizdą ekrane pilkoje skalėje. Pilkos spalvos atspalvius žmogaus akis skiria geriausiai, todėl gydytojas gali vaizdą analizuoti bei apibendrinti organizme vykstančius pokyčius.

Kokie aparatai yra naudojami ir kuo jie skiriasi vienas nuo kito?

Ultragarsiniam tyrimui naudojami ultragarsiniai aparatai. Skirtingoms sritims reikalingi skirtingi davikliai, taip pat ir skirtingos kompiuterinės programos. Tiriamų sričių taip yra labai daug – pilvo ir dubens, skydliaukės, krūtų, kraujagyslių, sąnarių bei raumenų, širdies ir kt.
Mes tiriame nauju moderniu ultragarsiniu aparatu Esaote My Lab, kuris pagamintas Italijoje. Dabartinės technologijos leidžia įvertinti ne tik vaizdą, bet darinio (auglio) minkštumą ar kietumą, kraujotakos greitį ir panašius duomenis.

Kuo echoskopija skiriasi nuo rentgeno, magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) tyrimų?

Echoskopija yra visiškai nekenksminga, kadangi naudojami ne spinduliai, o garso bangos. Rentgeno spinduliai, tai jonizuojanti spinduliuotė ir ją galima atlikti labai normuotai, tik kelis kartus per metus. Tuo tarpu ultragarsą galima atlikti nors ir kasdien, kartoti daug kartų, stebėti pokyčių dinamiką – ar gerėja, ar blogėja.
Echoskopu tiriami minkštieji audiniai, organai, sausgyslės, raumenukai, raiščiai, meniskai, kraujagyslės ir kt. Sudėtingesnis oringų organų – plaučių, skrandžio, žarnyno – ultragarsinis tyrimas, kadangi ultragarsas blogai sklinda oru. Kaulai yra labai kietos struktūros, todėl ultragarsu taip pat negalime jų tirti. Tuo tarpu, rentgenu kaip tik galime ištirti plaučius, kaulus, žarnyną.
Magnetinis rezonansas yra nekenksmingas tyrimas. Jeigu yra abejonių dėl pacientų diagnozės, tuomet po echoskopijos ar rentgeno tyrimų atliekamas magnetinio rezonanso tyrimas. Tai išsamiausias tyrimas, nes galima įvertinti ir kaulus, ir minkštuosius audinius. Problema ta, kad tyrimas labai brangus ir  užima daug laiko.

Vadinasi, echoskopiją galima atlikti profilaktiškai. Kas kiek laiko rekomenduotumėte atlikti echoskopijos tyrimą ir ar yra kokios nors amžiaus ribos pacientams?

Maždaug apie 40 m. organizmas pradeda senti, pradeda reikštis organizmo nusidėvėjimo simptomai, todėl rekomenduoju visiems kasmet atlikti echoskopijos tyrimą, o jauniems žmonėms pagal indikacijas – atsiradus skausmams, užčiuopus sukietėjimą ar darinį, pastebėjus pokyčių, kurie neramina. Net ir 20–30 m. asmenys turėtų karts nuo karto pasitikrinti, nes praktikoje tikrai nemažai atvejų turėjau, kai visiškai neturintiems nusiskundimų jauniems žmonėms, atėjusiems profilaktiškai pasitikrinti, atradau rimtas ligas, o ne kartą net ir vėžį, kuris, tarkim, inkstų srityse nesukelia jokių simptomų. Visada geriau užbėgti ligai už akių, pastebėjus gėrybinius pakitimus, juos sekti, o prireikus, geriau laiku išoperuoti .
Ultragarsinis tyrimas labai informatyvus tiriant krūtis, ypač jaunoms moterims, nes ultragarsu galima gerai įvertinti liaukinį audinį, o vyresnių moterų krūtų struktūra involiucinė, vyrauja riebaliniai audiniai, todėl galima atlikti mamografijos tyrimą, nes rentgenu geriau galima įvertinti pakitimus riebaliniuose audiniuose. Ultragarsinis tyrimas jaunom moterims yra vienintelis, nepakeičiamas tyrimas. Visom moterims rekomenduojama kiekvieną mėnesį po mėnesinių atlikti krūtų apčiuopą ir, jeigu pajuntate kažką neįprasto, rekomenduojama atlikti ultragarsinį tyrimą. Apčiuopus darinį, kuris didėja, kietėja, geriau nestresuoti, neieškoti diagnozių internete, o ateiti ir pasitikrinti. Laiku diagnozavus, net ir krūtų vėžys yra visiškai išgydomas.

Ar yra simptomų, kuriems pasirodžius reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją radiologą-echoskopuotoją?

Žiūrint, apie kokią sritį šnekėsime. Jeigu šnekame apie pilvo sritį, tai pilvo skausmai jau yra pavojingas simptomas ir būtinai reikia kreiptis į gydytoją. Gali būti įvairūs uždegimai, apendicitas, akmenligė. Ultragarsinio tyrimo metu galima pamatuoti organų dydžius, įvertinti struktūrą, pamatyti pakitimus organuose. Kalbant apie vėžinius susirgimus, tai jie, ypač pradinėse stadijose, kai dar gydymas labai efektyvus, dažniausiai nesukelia jokių nusiskundimų, todėl laikas nuo laiko reikia išsitirti profilaktiškai, net jei neskauda vis tiek reikia apžiūrėti, kaip atrodo vidaus organai, įsitikinti, ar nėra klastingų ligų – savo sveikata reikia rūpintis. Atliekant ultragarsinį tyrimą, matome kaip atrodo vidaus organai, o norint sužinoti, kaip jie funkcionuoja, reikia atlikti kraujo tyrimus.

Per Jūsų praktiką, kokie patologiniai susirgimai yra dažniausi? Kiek teko domėtis, skydliaukės patologijos itin dažnos.

Skydliaukės susirgimai, ypač moterims, tai kaip epidemija – tiroiditai, mazginiai pakitimai – labai dažni. Itin svarbu įvertinti mazgų dydį, struktūrą, nes pasitaiko ir vėžinių susirgimų, todėl mazgelius reikia sekti, o esant reikaliui atlikti punkcinę biopsiją, o laiku pastebėjus pašalinti. Esant tiroiditui dažnai pacientams slenka plaukai, sausėja oda, atsiranda nervingumas, auga arba krenta svoris, lūžinėja nagai ir dėl visko kalta skydliaukė. Įtarus tiroiditą, visada reikia tirti bei skydliaukės hormonus. Viską įvertinus skiriamas gydymas. Ultragarsu galima ištirti ir limfmazgius –jų dydį, struktūrą, ar jie vėžiniai, ar uždegiminiai, ar reaktyviniai – kai padidėja dėl aplinkinių organų uždegimo. Krūtyse įvairūs pakitimai taip pat dažni, ultragarsiniu tyrimu įvertiname, ar tai gerybiniai pakitimai – cistukės, fibromatoziniai mazgeliai, ar vėžiniai susirgimai, kurių, kaip bebūtų liūdna, yra nemažai.
Šiais laikais nemažai pacienčių turi krūtų implantus, todėl ultragarsinis tyrimas taip pat labai informatyvus, nes galima įvertinti implanto būklę ir krūties audinių būklę. Turint krūtų implantus rekomenduojama kartą per metus pasitikrinti, nes būna atvejų, kai iš pažiūros krūties forma atrodo nepakitusi, o echoskopuojant matomas implanto kapsulės išsisluoksniavimas, plyšimai.

Ar reikalingas specialus pasiruošimas echoskopijos procedūrai?

Prieš atliekant pilvo organų ultragarsinį tyrimą reikia gerti daug vandens, kad būtų pilna šlapimo pūslė ir nevalgyti apie 6 valandas, nes pavalgius susitraukia tulžies pūslė, ir tada jos turinio negalima įvertinti, o ir žarnyne būna daug dujų, kurios apsunkina matymą. Žinoma, jei tyrimas yra atliekamas skubos tvarka – staigiai prasidėjo skausmai arba traumų atvejais, tuomet vis tiek pacientas tiriamas, įvertinama, ar nėra laisvo skysčio, organų traumos požymių, apendicito, infiltratų, akmenligės.

Teko domėtis, kad yra tam tikrų komplikacijų, kurios neleidžia tinkamai vertinti matomo vaizdo, pvz.: viršsvoris? Ar tai tiesa, ar mitas?

Labai priklauso nuo ultragarsinio aparato – tobulėjant aparatūrai, vaizdas išgaunamas vis aiškesnis, kontrastingesnis, todėl lengviau dirbti su naujesniu aparatu. Mūsų įmonėje reguliariai atnaujinami ultragarsiniai prietaisai, todėl ir gydytojams lengiau dirbti, ir pacientai patenkinti, kad gali pasitikrinti moderniu aparatu. Riebalinis audinys nieko baisaus, pro riebalinius audinius signalas sklinda , tačiau dažniausiai tie žmonės, kurie turi viršsvorio, valgo daug ir viską iš eilės, todėl žarnyne susiformuoja daug dujų, kurios ir apsunkina tyrimą.

Echoskopijos rezultatai – koks jų tikslumas? Ar galima jais pasitikėti?

Nei vieno medicininio tyrimo tikslumas nėra šimtaprocentinis. Jautrumas, specifiškumas – echoskopuojant kiekvienas organas turi skirtingą jautrumą ir specifiškumą. Pavyzdžiui, kasa lokalizuojasi po skrandžiu. Jeigu skrandyje bei žarnyne daug dujų, kartais kasos iš viso negalima apžiūrėti, ar ji matoma ne visa, o dalimis. Bet ir tuomet dar galima bandyti ją pamatyti pacientą vartant ant šonų, ar bandyti tirti stovint, dažnai dujos pasislenka, ir pavyksta apžiūrėti, bet vis tiek gali kažko nepamatyti. Dažnai sunku vertinti dėl dujų ir antinksčius, dažniausiai jie ultragarsu neįžiūrimi, bet kartais jų srityse atsiranda augliukai, ultragarsu juos galima įvertinti.

Ar echoskopuojant ligos nustatomos ankstyvoje stadijoje, o gal patologijos matomos tik tuomet, kai jos būna progresavę?

Ultragarsinis tyrima yra unikalus tuo, kad jis leidžia laiku pastebėti pirmas vėžines ar net ikivėžines stadijas. Yra įmanoma pamatyti net 3-4 mm darinukus , kurie net nesičiuopia.

Kokie, Jūsų nuomone, yra ultragarsinio tyrimo privalumai ir trūkumai?

Ultragarsinis tyrimas yra labai informatyvus, neskausmingas, nekenksmingas, gana greitas. Jis leidžia stebėti organizme vykstančius pokyčius ar jų eigą. Tai visiems prieinamas tyrimas, kadangi echoskopai yra visose ligoninėse, dabar ir – poliklinikose. Didžiosiose ligoninėse įsteigti echoskopuotojų budėjimo postai, todėl skubi pagalba gali būti suteikta bet kuriuo metu, net naktį.
Vienas iš ultragarsinio tyrimo trūkumų tas, kad tai labai subjektyvus tyrimas, nes labai daug priklauso nuo gydytojo patyrimo ir kompetencijos. O net ir labiausiai patyręs gydytojas turi dirbti labai atidžiai, lėtai, visą dėmesį skirti pacientui.