Grėsmingoji vitamino B12 stoka

Grėsmingoji vitamino B12 stoka

Pavasarį imame jausti nuovargi, silpnumo jausmą, trūksta energijos. Dažnai paaiškėja, kad šių simptomų priežastis – vitamino B12 stoka. Plačiau apie vitamino B12 trūkumą bei jos sukeltas pasekmes organizmui komentuoja medicinos mokslų daktaras Dariaus Kubiliaus.

Kas yra vitaminas B12 (kobalaminas) ir kodėl jis toks svarbus?

Organizmui reikia 13 vitaminų. Šios mažos molekulės dalyvauja daugelyje organizmo biocheminių reakcijų. B12 skiriasi nuo visų kitų vitaminų, nes jį sudaro mikroelementas kobaltas, kurio atomas apsuptas amino rūgštimis, sudarančiomis porfirino žiedą. Dėl šios priežasties jis vadinamas kobalaminu. Toks žiedas būdingas gyvybiniams pigmentams – hemoglobinas (centre mikroelementas geležis), chlorofilas (centre mikroelementas magnis). Kobalaminą išskirtinai sintetina bakterijos – jokie augalai ir gyvūnai vitamino B12 nesintetina. Augalams jis nereikalingas, todėl randamas tik gyvūninės kilmės produktuose, kuriuos valgome. Teigiama, kad mūsų žarnyne sintetinamo kobalamino negalime pasisavinti. Vitamino B12 pasisavinimas (metabolizmas) yra labai sudėtingas ir kompleksinis reiškinys. Net gaudami vitamino B12 su maistu, ne visuomet jį įsisaviname ar galime sėkmingai pernešti į ląsteles. Vitaminas B12 reikalingas DNR sintezei, taigi visiems organizmo audiniams. Labiausiai jautrūs yra sparčiai atsinaujinantys audiniai: kraujas, odą, gleivines ir kraujagysles išklojantys audiniai bei lėtai atsinaujinantis nervinis audinys. Dėl šios priežasties ilgiau trunkantys nervinio audinio pažeidimai gali sukelti negrįžtamus pokyčius.

Kokias pasekmes sukelia vitamino B12 stoka?

Ilgalaikė vitamino B12 stoka gali sukelti perniciozinę (pragaištingąją) anemiją – padidėja eritrocitų (MCV aukštas) ir kitų kraujo ląstelių tūris. Tai klasikinė ir plačiai žinoma anemija, priešinga geležies anemijai, kai eritrocitų tūris sumažėja (MCV žemas). Galimi B12 trūkumo simptomai: išbalusios lūpos, papilkėjusi ar pageltusi oda, sumažėjęs energingumas, raumenų silpnumas, oro trūkumas, lytinė disfunkcija, per ankstyvas žilimas, nervingumas, pyktis, depresija ir mintys apie savižudybę. Neurologiniai simptomai pasireiškia galūnių dilgčiojimu arba nutirpimu, pusiausvyros sutrikimais, pakitusia eisena, atminties sutrikimais, demencija, sutrikusia dėmesio koncentracija, regos suprastėjimu, šlapimo pūslės ir virškinimo sutrikimais. Mokslininkai mano, kad susirūpinti verta jau tada, jei jūs pastebite į vitamino B12 trūkumą panašių simptomų ir vitamino B12 koncentracija jūsų kraujyje žemesnė nei 330 (pmol/l). Manoma, kad net, jei kraujo tyrimas nerodo vitamino B12 trūkumo, bet jūs jaučiate aukščiau išvardintus simptomus ar sirgote skrandžio, kasos ar kepenų ligomis, turite žemą skrandžio rūgštingumą, esate po operacijos ir narkozės, gimdėte, sergate alergijomis ar autoimuninėmis ligomis, esate vegetarai, vartojote ar vartojate alkoholio ar jums virš 50 metų, jums būtina laikas nuo laiko atlikti kraujo tyrimus ir vartoti vitamino B12 papildus.

Koks yra vitamino B12 poreikis?

Vitamino B12 reikia 3–4 mikrogramų, o nėščioms ir maitinančioms moterims apie 4–5 mikrogramų per parą. Tačiau viskas priklauso ne tik nuo to, kiek mes gauname kobalamino su maistu, bet ir kiek susigrąžiname jo iš virškinimo sulčių. Vitamino B12 trūkumas dažniausiai yra metabolinės kilmės, o ne išorinio trūkumo. Žinoma, nėštumo, augimo, vaisingojo moters amžiaus metu poreikis yra didesnis.

Paprastai kūnas gali susikurti vitamino B12 atsargas, kurių užtenka keliems metams. Bet žmogui senstant, vitamino B12 įsisavinimas gali sutrikti. Peržengus 50 metų ribą 10–30 % žmonių patiria atrofinį gastritą, dėl kurio sumažėja skrandžio rūgšties, dėl ko gali sutrikti vitamino B12 pasisavinimas. Todėl rekomenduojama, kad vyresni nei 50 metų žmonės vartotų vitamino B12 papildus. Visų pirma reikia išsitirti vitamino B12 kiekį organizme ir su šeimos gydytoju įvertinti savo būklę. Įprasta vitaminą B12 tapatinti su cianokobalaminu, kuris dažniausiai vartojamas maistiniuose papilduose ir naudojamas injekcijoms. Daugelyje šalių yra plačiai paplitę pramoniniai maisto produktai prisotinti cianokobalaminu. Tai yra vadinama fortifikuotu maistu. Lietuvoje šie produktai nėra plačiai vartojami, be to, ten esančio vitamino B12 kokybė kelia daug klausimų. Deja, jei nėra kito pasirinkimo, aš rekomenduoju vartoti cianokobalamino injekcijas. Gydymą turėtų paskirti šeimos gydytojas arba gydytojas-specialistas. Veiksmingesnis leidžiamas preparatas yra hidroksokobalaminas. Deja, hidroksokobalamino Lietuvoje nėra. Jį reikia vežtis iš kitų šalių. Geriamas, į nosį purškiamas arba lipdukų forma metilkobalaminas yra nereceptinis, tačiau jo Lietuvos vaistinėse taip pat dar nėra ir reikia atsisiųsti iš užsienio.

Parengta pagal: Ann Wigmore fondą