KĄ ATSKLEIDŽIA MŪSŲ KRAUJAS?

KĄ ATSKLEIDŽIA MŪSŲ KRAUJAS?

Kiekvienam žmogui tenka pripažinti, kad gyvenimo tempas yra labai greitas ir ne visada pavyksta rasti laiko sau, o ką jau kalbėti apie savo sveikatą. Pajutę netikėtus simptomus, kurie priverčia sunerimti, dažniausiai skubame pas šeimos gydytojus arba gydytojus specialistus, ieškome priežasčių atlikdami įvairiausius tyrimus, tokius kaip echoskopija, magnetinis rezonansas, kompiuterinė tomografija, tačiau net nepagalvojame, kad pirmiausia reikėtų pradėti nuo kraujo tyrimo. Tai yra neišsenkamas informacijos šaltinis, kuris apie Jūsų organizmo būklę atskleidžia visas žinias. Apie tai kalbamės su Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos prezidente, „Antėja laboratorija“ laboratorinės diagnostikos gydytoja Dangira Babenskiene.

Kuo ypatingas kraujas?

Žmogaus organizmas nuolat dirba ir nesustoja, nesvarbu, ką žmogus veikia – miega, valgo, sportuoja ar darbuojasi. Jame nuolatos vyksta biocheminės reakcijos, kurių metu išsiskiria įvairios medžiagos, tokios kaip hormonai ir fermentai. Jos atsakingos ne tik už organizme vykstančias funkcijas, bet ir už normalų jo funkcionavimą. Kai mus veikia įvairūs aplinkos veiksniai, pavyzdžiui, stresas, nervinė įtampa, greitas gyvenimo tempas, poilsio trūkumas, mažas fizinis aktyvumas, išbalansuotas darbo ir poilsio, mitybos režimas, arba kai susergame, kūne sutrinka normali organų veikla, tačiau dažniausiai tai pastebime ne iš karto. Kraujas šiuo atveju yra ta terpė, kuri į visus veiksnius reaguoja greičiausiai. Kraujo rodikliams nukrypus nuo normos, jau galime įtarti ligą ar kitus susirgimus.

Pradedame ne nuo tų tyrimų?

Suskaudus skrandį, nugarą ar galvą, skubame belstis į gydytojų specialistų duris, reikalaujame kuo greičiau atlikti echoskopiją ar kompiuterinę tomografiją, ieškodami skausmo priežasčių kuo giliau, tačiau ne veltui sakoma, kad kartais priežastis slypi daug arčiau, negu mes manome. Būtent kraujo tyrimai sukuria bendrą organizmo vaizdą. Matomų arba jaučiamų organizmo pokyčių atsiranda tik ligai pažengus į priekį, kada jau būtinas tinkamas gydymo planas ir nuolatinė priežiūra. Kiekvieno iš mūsų organizmas yra labai protingas, nes bando kompensuoti ir maskuoti signalus apie atsirandančius veiklos sutrikimus. Pirmasis žingsnis, kurį turime žengti, – atlikti profilaktinius kraujo tyrimus bent kartą per metus, nes tada sužinome savo organizmo rodiklių normas. Kraujas parodo visas mūsų vidaus patologijas, jas galime stebėti ir lyginti su senesniais ligos istorijų duomenimis. Profilaktika mums gali padėti atsakyti į klausimą „Ką galiu ir turiu padaryti?“

Lėtinės ligos aptinkamos tik joms pažengus

Širdies ir kraujagyslių ligomis sergančių asmenų amžius Lietuvoje vis jaunėja, o mirtingumas dėl šių ligų yra gerokai aukštesnis negu Europos vidurkis. Žmonės vis dar vangiai atlieka profilaktinius kraujo tyrimus, nors jie yra pirmoji pagalba pastebint ankstyviausius pakitimus, kurių mes patys net nejaučiame. Pavyzdžiui, dažniausiai atliekame tik vieną bendrą cholesterolio tyrimą, kuris yra nevisiškai informatyvus. Norint sužinoti visą informaciją, reikia atlikti lipidogramos tyrimą, susidedantį iš keturių cholesterolio frakcijų, didelio jautrumo CRB ir kitų tyrimų, nes tik tada matome tikrąją šios sistemos būklę. Šie rodikliai yra itin svarbūs norint nustatyti, ar patenkame į insulto ar infarkto rizikos grupę, nes tai yra komplikacija, tačiau jeigu žmonės profilaktiškai atliktų šiuos tyrimus, mes galėtume šalinti priežastį, o ne gydyti jau aiškią ligą. Svarbu pabrėžti, kad onkologiniai susirgimai, kepenų ar virškinamojo trakto ligos yra lėtinės ir jų simptomai pasireiškia jau ligai pažengus, kada yra aiškūs pažeidimai mūsų organizme. Mes ignoruojame organizmo siunčiamus signalus, galvodami, kad tiesiog esame pavargę nuo greito gyvenimo tempo, o tai gali būti artėjanti liga, kuri mums stengiasi pranešti apie save.

Amžius ne riba

„Manau, kad kiekvienas jaunas žmogus bent kartą yra girdėjęs frazę „Jaunas – vadinasi, sveikas“, tačiau tai ne visada tiesa. Pasaulyje keičiantis mitybos įpročiams stebima didelė mažakraujystės atsiradimo tendencija. Norint keisti valgymo įpročius, reikia nuodugniai tuo domėtis ir koreguoti juos po truputį“, – teigia Dangira Babenskienė. Pasak gydytojos, tai ypač svarbu jaunoms merginoms, nes jų organizmai itin jautrūs geležies trūkumui, kuris gali sukelti menstruacinio ciklo sutrikimus, o kartais netgi nevaisingumą. „Neretai pirmųjų ligos simptomų nejaučiame, nes organizmas bando pats kompensuoti pokyčius, o jo ištekliams pasibaigus – liga pasireiškia ūmiais simptomais, kada būtinas skubus gydymas. Jeigu dažniau atliktume kraujo tyrimus, galėtume pastebėti ligos pradžią anksčiau ir užkirsti jai kelią“, – sako gydytoja.

Rekomenduojami tyrimai

„Pacientui visada stengiamės paaiškinti ir pabrėžti profilaktinių kraujo tyrimų svarbą“, – teigia gydytoja Dangira Babenskienė. Pasak jos, mūsų organizmas yra dėlionė, nes visos organų sistemos yra tarpusavyje susijusios ir tarp jų vyksta įvairios grandininės reakcijos. Žmogus yra vienalytis organizmas, ir tirdami tik vienos ar kelių organų funkcijas nematysime viso bendro vaizdo, kaip ir ištraukę vieną detalę iš dėlionės nematome viso paveikslo. Daugelis medžiagų daro įtaką ne vienai organų sistemos funkcijai, bet kelioms, pavyzdžiui, vitaminas D reguliuoja mineralinių medžiagų pasisavinimą ir stiprina kaulus. Jis taip pat labai svarbus širdies, smegenų ir kitų organų veiklai. Esant vitamino D trūkumui, didėja mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų, stiprėja rizika susirgti tam tikrų organų vėžiu. Kraujo pokyčiai – pirmasis sveikatos pablogėjimų signalas, kurio mes patys nejaučiame, todėl profilaktinius kraujo tyrimus svarbu atlikti ne tik ieškant susirgimų, tačiau ir norint jų išvengti. Stebėti ir įvertinti organizmo būklę bent kartą per metus yra itin svarbu, nes taip galime užkirsti kelią ligoms, kurios kartais gali sukelti net mirtinų komplikacijų.