Kiaušidžių vėžys – pati klastinigiausia onkoginekologė liga

Kiaušidžių vėžys – pati klastinigiausia onkoginekologė liga

Kasdien Lietuvoje kiaušidžių vėžiu suserga bent viena moteris. Per metus tokią diagnozę išgirsta apie 420 moterų, 300 jų miršta. Ir nors visame pasaulyje susiduriama su tomis pačiomis šios ligos gydymo problemomis, Lietuvoje išgyvenamumo rodikliai yra vieni prasčiausių.

Lietuvoje situacija prastesnė

Seime surengtoje spaudos konferencijoje Nacionalinio vėžio instituto Onkoginekologijos skyriaus gydytojas, onkologas chirurgas dr. Kastytis Žilinskas pabrėžė, kad kiaušidžių vėžys – pati klastinigiausia onkoginekologė liga.

„Šios ligos – labai didelis mirtingumas. Iš visų onkoginekologinių ligų, ši yra gydoma sunkiausiai. Nuo visų kitų onkoginekologinių ligų, tokių kaip gimdos kaklelio, gimdos gleivinės (endometro) vėžys, lytinių organų vėžys – sudėjus miršta mažiau moterų, nei vien nuo kiaušidžių vėžio“, – sakė K. Žilinskas.

Gydytojo teigimu, šis onkologinis susirgimas yra labai didelė problema visame pasaulyje, mat daugiau kaip 60 proc. pacienčių liga nustatoma per vėlai – trečioje, ketvirtoje klinikinėje stadijoje, kai gydymo galimybės būna jau ribotos.

„Taip yra dėl to, kad iki šiol nėra patikimų, ekonomiškai pagrįstų kiaušidžių vėžio patikros programų. Buvo atliekami tam tikri eksperimentai, tačiau net išsivysčiusiose šalyse ši programa nėra įdiegta. Kiaušidžių vėžys – klastinga liga. Ji neturi specifinių simptomų.

Todėl Lietuvoje kiaušidžių vėžys sudaro apie 5 proc. visų moterų piktybinių navikų. Pagal sergamumą, liga yra šeštoje pozicijoje tarp visų moterų onkologinių ligų. Mirtingumas nuo šios ligos sudaro 8 proc., tai yra ketvirtoji pozicija mirčių sąraše“, – statistiniais duomenimis dalijosi konferencijos dalyvis.

K. Žilinskas pabrėžė, kad nors visos šalys susiduria su panašiais sunkumais diagnozuojant bei gydant šią ligą, Lietuvos situacija yra prastesnė.

„Yra objektyvūs 2000-2007 m. duomenys. Buvo tirtas procentinis penkerių metų išgyvenamumo rodiklis Europos šalyse. Penkerius metus Šiaurės Europos šalyse išgyvena 41,1 proc. moterų, susirgusių kiaušidžių vežiu, centrinėje Europoje – 40 proc., pietų Europoje – 38 proc., rytų Europoje – 34 proc., Lenkijoje, kur genetinis fonas bei gyvenimo būdas panašus į mūsų šalies – 34,5 proc., o Lietuvoje – 31,7 proc. Vadinasi, pas mus penkerius metus išgyvena dešimtadaliu mažiau moterų, nei, pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse“, – teigė Onkoginekologijos skyriaus gydytojas.

Kadangi ligos priežastys nėra tiksliai žinomos, sunku prevenciškai apsisaugoti bei ją gydyti. Medikas išskyrė tik keletą faktorių, kurie gali sumažinti riziką – tai nėštumas bei maitinimas krūtimi.

Kiaušidės auglys pašalinamas kartu su visa kiaušide ar ta jos dalimi, kurioje jis išaugo. Deja, K. Žilinsko teigimu, net pašalinus kiaušidę, nuo vėžio negalima 100 proc. apsisaugoti – gali išsivystyti „kiaušidžių vėžys be kiaušidžių“. Be to – kiaušidės – neatsiejamas moters organas ir jo pašalinimas sukelia didelius, neretai neigiamus pokyčius organizme.

Kaip iš kito pasaulio

Gydytojas aiškino, kad išsivysčiusios šalys šį vėžį gydo dideliuose, specializuotuose kiaušidžių vėžio gydymo centruose. Jo teigimu, Nacionalinis vėžio institutas atitinka šią koncepciją.

„Ganėtinai didelė dalis pacienčių Lietuvoje dar operuojamos nespecializuotuose centruose. Įtariant vėžį, pacientę reikia siųsti į specializuotą įstaigą. Ypatingai chirurginio gydymo rezultatai yra žymiai geresnio tokiose vietose. Be to, tokios operacijos yra labai didelės. Kadangi medikamentinio ir chirurginio gydymo galimybės beveik išseko, būtina kuo geriau išoperuoti kiaušidžių vėžį, atlikti optimalią citoredukcinę operaciją. Baigus operaciją chirurgas turėtų galėti pasakyti – taip, nepalikau nė vieno akimis matomo kiaušidžių vėžio židinio. Tai yra siektinas dalykas“, – teigė specialistas.

Tokios operacijos trunka 6-8 valandas, tačiau, medikų teigimu, jos yra apmokamos neadekvačiai, nekompensuojami modernūs gydymo būdai bei net elementarūs dalykai, tokie kaip portokateteriai ar drenai.

„Susitikus su kitų šalių medikais man būna labai nemalonu pasakyti, kad mes neturime biologinės terapijos, gydant kiaušidžių vėžį. Toks jausmas, kad jie kalba apie viena, rodos vienas, standartines schemas, o mes kalbame ir esame kaip iš kito pasaulio. Mes net negalime lyginti dėl to savo rezultatų“, – apgailestavo medikas.

Biurokratiniai vaistų kompensavimo sunkumai

Zitai Zamžickienei kiaušidžių vėžys buvo diagnozuotas prieš ketverius metus. Spaudos konferencijoje moteris pabrėžė, kad sergant onkologine liga sunku net ieškotis darbo, tačiau dar sunkiau – laukti ir tikėtis gijimui būtinų vaistų.

Kai ligonis turi galvoti, kaip išgyventi, jis turi kovoti ir dėl vaistų, eiti prie gydytojo durų ir lauykti. Tai yra bevilštiška įsivaizduoti, kad lieki vienas kovoje už teisę gyventi. Sergant kartais nebūna nei laiko, nei motyvacijos. Sako, reikia optimizmo, kad pasveiktume. Aš pati prieš 4 metus susirgau šiuo vėžiu, tada nežinojau apie jokias terapijas. Sužinai diagnozę ir krenti į duobę, grimzti gilyn“, – pasakojo onkologija.lt organizacijos vadovė.

Ji pabrėžė, kad tinkamai gydant kiaušidžių vėžį, ilgalaikė remisija siekia iki 90 proc. O sergančiam – kiekvienas gyvenimo mėnuo yra neapsakomai svarbus.

Sveikatos apsaugos viceministras Valentinas Gavrilovas, pripažino, kad jei valstybė negali kompensuoti vieno vaisto, būtina ieškoti alternatyvų. Deja, jo teigimu, sprendimus dėl biologinės terapijos vaistų kompensavimo neretai lemia ne vien geri ketinimai, tačiau ir vaistų gamintojų reikalavimai bei kriterijai.

„Turime keletą vaistų, kurie yra kompensuojami ir įrašyti į A sąrašą, skirti ambulatoriniam gydymui. Pavyzdžiui, vieni jų 2015 m. buvo kompensuoti 749 pacientams. Tam buvo išleista virš 700 tūkst. eurų. Taip pat kompensuojamas ir kitas centralizuotu būdu perkamas vaistinis preparatas. Nuo 2016 m. priėmėme sprendimą padidinti pacientų, kuriems perkami šie vaistai, skaičių – nuo 27 iki 40. Taip bent 13 žmonių suteikiama viltis gyventi. Susiduriame su problema – širdyje nori padėti visiems, tačiau kai turi ribotas galimybes, turi laikytis taisyklių, kitaip iškreipsi situaciją“, – aiškino viceministras.

Panašiai kalbėjo ir Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos vadovas Gintautas Barcys.

„Vertinant vaistą, kuris yra potencialiai skiriamas kompensavimui, vertiname terapinę jo vertę – jo suteikiamą naudą. Onkologijoje vertinami du pagrindiniai dalykai – išgyvenamumas bei gyvenimo kokybė. Visame pasaulyje kalbant apie kiaušidžių vėžio gydymą nėra gerų sprendimų, dėl to situacija yra tokia jautri ir sudėtinga.

Vertindami vaistus remiamės vien klinikinių tyrimų duomenimis. Ir, pavyzdžiui, vertinant du minėtus biologinius vaistus, klinikiniai tyrimai rodo – statistiškai gyvenimo trukmė nepailgėja, gyvenimo kokybė taip pat nepagerėja, mat šiuos vaistus vartojant greta kitų ženkliai padaugėja nepageidaujamų reakcijų. Visgi, suprasdami, kad liga yra sudėtinga ir kad kol kas niekur nėra pasiekta proveržio rezultatų, kad nėra kaip pagrįsti terapinę vertę, pasiūlėme komisijai ieškoti galimybės pasidalinti riziką su vaistų gamintojais“, – aiškino G. Barcys.

Scenarijus būtų toks – jei vaistas veikia, už jį mokama iš Valstybinės ligonių kasos lėšų. Jei žadėti rezultatai nepasiekiami, atsakomybę bei finansinę naštą prisiimtų gamintojas. Tikimasi, kad daugiau naujienų dėl šio sprendimo bus jau kitą savaitę.

Vaistai itin aktualūs vienai grupei

Onkologas chirurgas dr. Kastytis Žilinskas spaudos konferencijoje išsakė pagrindinį argumentą, kodėl pacientėms reikalinga biologinė terapija.

„Kiaušidžių vėžys yra ganėtinai išskirtina liga. Mėnesiu prailginti paciento gyvenimą – didžiausias onkologų tikslas. Šiuolaikiškai gydant kiaušidžių vėžį, prailgėja ligos laikotarpis be atkryčio. Tai reiškia, kad pacientė 4 mėnesius gyvena normalų gyvenimą – grįžta į normalią socialinę būseną, dalis pacienčių dirba. 4 mėnesius neatliekame pakartotinių chirurginių intervencijų, neskiriame antros, trečios eilės chemoterapijos. Prailgėja laikotarpis, kuris mus įgalina naudoti efektyvius medikamentus. Man atrodo, kad biologinė terapija valstybei nesukelia finansinių nuostolių. Ir jau net nekalbu apie efektą pacienčių sveikatai ir gyvybei“, – pabrėžė K. Žilinskas.

Nacionalinio vėžio instituto Onkoginekologijos skyriaus gydytoja onkologė chemoterapeutė dr. Lina Daukantienė sutiko, kad brangus šiuolaikinis gydymas tinka ne visoms pacientėms, tačiau pabrėžė, kad inovatyvi terapija itin būtina vienai pacienčių grupei.

„Taip, nauda atnešama ne visoms, tačiau šis gydymas naudingiausias aukšto atkryčio rizikos pacientėms, kurioms chirurgijos metu nepavyksta radikaliai pašalinti visos ligos. Pacientėms, kurioms dėl ligos išplitimo operacija išvis yra negalima. Joms 4 mėnesiai be operacijų, be chemoterapijos šalutinio poveikis yra labai didelis dalykas. Taip, bendras išgyvenamumas neprailgėja, bet jam įtaką daro ne tik pirminė terapija, o visas gydymas, kurį pacientės gauna, pabaigusios klinikinį tyrimą“, –aiškino specialistė.

Jos teigimu, inovatyvaus preparato pridėjimas šioms pacientėms gali net dvigubai prailginti berecidyvinį laikotarpį. Tada veikiami tiek išgyvenamumo rezultatai, tiek gyvenimo kokybė.