Kokių vitaminų trūksta pavasarį?

Kokių vitaminų trūksta pavasarį?

Nors pavasaris turėtų džiuginti jėgų antplūdžiu, dažnas ima skųstis pablogėjusia savijauta. Daugelį kamuoja nuovargis, mieguistumas, lūžinėjantys nagai ir plaukų galiukai, papilkėjusi veido oda, neaiškios kilmės skausmas, prastėjanti atmintis ir galybė kitų sveikam organizmui nebūdingų simptomų.

Pasak medikų, viena dažniausių šių negalavimų priežasčių – vitaminų ir mikroelementų stygius, kuris itin aktualus pavasarį. Daugiausia vitaminų gaunama iš subalansuotos mitybos: vaisių, daržovių, mėsos, žuvies, pieno produktų, kiaušinių. Natūralu, kad daržovių ir vaisių pavasarį vartojame kur kas mažiau, dėl to ima trūkti kai kurių vitaminų ir mikroelementų. Kyla klausimas, kokių vitaminų trūksta pavasarį?

Pavasarį išsenka vitamino D atsargos

Vitaminas D arba dar kitaip vadinamas saulės vitaminas yra vienas būtiniausių gerai organizmo funkcijai palaikyti. Kaip žinome, pagrindinės vitamino D atsargos gaunamos iš saulės – net iki 90 procentų vitamino D organizme pasigamina būnant saulėkaitoje. Tačiau ilga ir niūri žiema Lietuvoje neleidžia mėgautis saulės spinduliais, dėl to pavasarį sumažėja vitamino D kiekis organizme.

Pasak Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos valdybos pirmininkės, gydytojos Eglės Marciuškienės, vitamino D trūkumas mokslininkų siejamas su vis daugiau susirgimų ir jų simptomų: nuovargiu, nuotaikų kaita, kaulų ar raumenų skausmais, susilpnėjusiu imunitetu, padidėjusiu kraujospūdžiu ir kitais. „Vitaminas D dalyvauja daugybėje kūne vykstančių procesų ir yra viena reikšmingiausių medžiagų organizmui, kuri iki šiol nebuvo tinkamai įvertinta. Tai ne tik rachito priežastis, bet turi įtaką ir daugeliui vėžio rūšių, abiejų tipų cukriniam diabetui, įvairioms imuninės sistemos ligoms, net depresijai ar Alzhaimerio ligai. Sureguliavus vitamino D kiekį organizme, mirtingumas nuo tam tikrų ligų mažėja, ypač nuo storojo žarnyno vėžio ir išeminės širdies ligos.“, – teigia gydytoja E. Marciuškienė.

Gydytoja teigia, kad vitaminas D – uždegimų slopintojas, todėl jis labai svarbus peršalus, sergant bakterinėmis infekcijomis, gydant cukrinį diabetą, alergiją, gripą, padeda organizmui įsisavinti fosforą, kalį, magnį, stiprina nervų sistemą ir imunitetą. Nereikėtų pamiršti, kad ne taip seniai net ir tuberkuliozė buvo gydoma saule bei menkių kepenų aliejumi! Todėl svarbu į savo racioną įtraukti kuo daugiau vitamino D turinčių produktų: riebios žuvies, ikrų, pieno, sūrio, sviesto.

„Geriausias būdas sužinoti, ar organizme yra pakankamas vitamino D kiekis, – atlikti kraujo tyrimą, nelaukiant pirmųjų ligos simptomų. Kai jau išretėja kaulai, vitaminą D tirtis yra per vėlu. Reikia nelaukti, kol situacija pablogės, o visada žinoti vitamino D kiekį ir, jeigu trūksta, imtis priemonių papildyti jo atsargas organizme“, – pataria gydytoja E. Marciuškienė.

Vitaminas B9 svarbus besilaukiančioms

Kraujo tyrimus atliekančios medicininių tyrimų laboratorijos pastebi, kad pavasarį pastebimas B grupės vitaminų stygius. Vienas jų – vitaminas B9 (folio rūgštis) – itin svarbus naujų ląstelių susidarymui, DNR sintezei bei raudonųjų kraujo ląstelių gamybai. Vitamino B9 trūkumas dažniausiai kamuoja besilaukiančias moteris, senyvo amžiaus, onkologinėmis ligomis sergančius žmones bei alkoholikus.

Pasak gydytojos E. Marciuškienės, folio rūgšties stoka – bene labiausiai paplitusi avitaminozė. „Dažniausiai vitamino trūkumas pasireiškia nėščioms moterims, kadangi folio rūgštį pirmiausia įsisavina augantis vaisius. Esant ryškiam folio rūgšties trūkumui, išsivysto anemija, jaučiamas bendras silpnumas, greitas nuovargis, anoreksija, viduriavimas, burnos, stemplės, skrandžio ir žarnų gleivinės uždegimai, galvos skausmas, nuotaikos kaita, irzlumas, depresija. Taip pat, sumažėjęs folio rūgšties kiekis didina priešlaikinio gimdymo tikimybę, vaisiaus apsigimimų, Dauno sindromo riziką“, – aiškina gydytoja.

Jeigu atlikus kraujo tyrimą nustatomas vitamino B9 trūkumas, jo kiekį galima padidinti sureguliavus mitybą arba maisto papildais. Folio rūgšties gausu žaliose lapinėse daržovėse, bulvėse, bananuose, melionuose, mandarinuose, mėsoje, kepenyse, inkstuose, grybuose, mielėse, varškėje.

Vitamino B12 stygius gali būti pavasarinės depresijos priežastis

Vitaminas B12 vienas svarbiausių elementų gerai nervų sistemos veiklai palaikyti. Todėl pavasarį, kai jaučiamas nuovargis ir nuotaikų kaita, būtina pasitikrinti šio vitamino kiekį kraujyje.

Gydytojos E. Marciuškienės teigimu, vitaminas B12 reguliuoja maisto energijos kaupimą ir kraujodarą, suaktyvina folio rūgštį, mažina cholesterolio koncentraciją kraujyje. „Neretai vitamino B12 deficito požymiai sutampa su mažakraujystės simptomais: išblyškusia oda, bendru silpnumu, nuovargiu, mieguistumu, nemiga, sutrikusia pusiausvyra, koncentracijos stoka, prastėjančia atmintimi. Ilgalaikis vitamino B12 trūkumas gali sutrikdyti nervų sistemos veiklą, sukelti depresiją ir haliucinacijas, paranoją, atminties ir psichikos sutrikimus. Šio vitamino trūkumą jaučia žaliavalgiai ir vegetarai, kadangi pagrindinis šio vitamino šaltinis – mėsos ir gyvulinės kilmės produktai: jautiena, kepenys, riebi žuvis, pienas, kiaušiniai“, – sako pašnekovė.

Magnis – ginklas prieš stresą

Kai kurie žmonės pavasarį ima jausti didesnį stresą – dažniausiai tai magnio trūkumo pasekmė. Šis elementas itin svarbus organizmui – magnis padeda palaikyti gerą širdies, kraujagyslių ir nervų sistemos veiklą, reguliuoja cukraus kiekį kraujyje, atpalaiduoja raumenis ir plečia kraujagysles.

Gydytoja E. Marciuškienė nurodo, kad pagrindinė magnio trūkumo priežastis – nevisavertė mityba, o magnio stygius organizme gali sukelti nemalonius pojūčius: nerimą, nemigą, raumenų traukulius ar skausmą, mėšlungį, galūnių tirpimą, širdies ir virškinamojo trakto veiklos sutrikimus, galvos skausmą. Taip pat, magnis padeda organizmui įsisavinti kalcį, kalį, fosforą ir vitaminą C.
Norint padidinti magnio kiekį organizme, gydytoja pataria į savo racioną įtraukti pupų, žirnių, riešutų, chalvos, žuvies ir jūros gėrybių, morkų, abrikosų bei šokolado.

Druska būtina sveikam organizmui

Nors dauguma dietologų purtosi, kad būtina mažinti suvartojamos druskos kiekį, tačiau natrio trūkumas organizme gali sukelti nemalonių pojūčių. Natris itin svarbus skysčių pusiausvyrai, reguliuoja šarmų ir rūgščių balansą, gerina raumenų susitraukinėjimą, padeda gaminti energiją ir įsisavinti vitaminą D, kuris pavasarį nusilpusiam organizmui yra būtinas.

Anot gydytojos E. Marciuškienės, nepakankamas natrio kiekis sukelia hiponatremiją, kuri pasireiškia tokiais simptomais kaip nuovargis, dirglumas, galvos skausmas, apetito praradimas, pykinimas, vėmimas.

Natrio gausu daugelyje maisto produktų: mėsoje, sūryje, kiaušiniuose, duonoje, cikorijose, rūkytuose, sūdytuose, konservuotuose gaminiuose. Daugiausia natrio gaunama su valgomąja druska, tačiau vertėtų atkreipti dėmesį, kad per didelis natrio kiekis gali sukelti dehidrataciją.

Gyvybiškumo šaltinis – kalis

Pavasarį kamuojantis nuovargis gali būti ir kito svarbaus mikroelemento – kalio stygiaus pasekmė. Kalis padeda palaikyti normalų kraujospūdį, gerina nervų sistemos ir širdies, medžiagų apykaitos veiklą, o nepakankama kalio koncentracija kraujyje sukelia raumenų mėšlungį, silpnumą, padažnėjusį širdies plakimą, padidėjusį kraujospūdį ir depresiją. Ypač kalio stygius jaučiamas pavasarį, kadangi pagrindiniai šio mikroelemento šaltiniai yra žalios lapinės daržovės, avokadai, pupelės, žirneliai, grybai, žuvis, neriebus pienas ir jogurtas. Visiems, jaučiantiems pavasarinio nuovargio simptomus būtina atlikti kalio koncentracijos kraujyje tyrimą.

Pasak gydytojos E. Marciuškienės, pavasarį itin svarbu atsižvelgti į organizmo siunčiamus signalus. „Natūralu, kad po užsitęsusios žiemos ima trūkti vitaminų ir mikroelementų, sutrinka tam tikrų organizmo sistemų veikla. Tačiau dažnai pasitaiko atvejų, kai organizmas, negaudamas gyvybiškai svarbių medžiagų, silpsta, neišduodamas jokių simptomų. Tokiu atveju aš visada patariu profilaktiškai atlikti kraujo tyrimus ir išsiaiškinti, kokių medžiagų organizmui trūksta ir tik tada skubėti į vaistinę pirkti vitaminų ar papildų“, – pataria gydytoja.