Kraujavimas iš virškinamojo trakto: pagrindinės priežastys ir rekomenduojami tyrimai

Kraujavimas iš virškinamojo trakto: pagrindinės priežastys ir rekomenduojami tyrimai

Kraujavimas iš virškinamojo trakto – tai ūmus, gausus, dažnai lėtinis ir nepastebimas arba ,,slaptas“ kraujavimas iš viršutinės virškinimo kanalo dalies (stemplė, skrandis, dvylikapirštė žarna) ar apatinės virškinimo kanalo dalies (tuščioji, klubinė, storoji ir tiesioji žarna).  Iš visų kraujavimo iš virškinamojo kanalo atvejų apie 80–90 % yra kraujavimas iš viršutinio trakto, ir tik apie 10–20 % – kraujavimas iš apatinio virškinimo kanalo dalies. Deja, bet mirštamumas dėl kraujavimo iš virškinamojo trakto siekia nuo 5 iki 30 %, taip pat dažniau pasitaiko vyrams, o kraujavimo rizika didėja su amžiumi.

Dažniausios priežastys galinčios sukelti kraujavimą iš viršutinio virškinamojo trakto dalies yra skrandžio ir dvylikapirštės žarnos erozijos, dvylikapirštės žarnos opa, varikoziniai stemplės ar skrandžio dugno mazgai, skrandžio opa. Kraujuojančios skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opos ir erozijos dažniausiai sąlygojamos Helicobacter pylori infekcijos ir nesteroidinių vaistų nuo uždegimo vartojimo.  Dažniausios kraujavimo priežastys iš apatinio virškinimo kanalo dalies yra divertikuliozė, angiodisplazija, uždegiminės žarnų ligos (Krono liga, opinis kolitas), žarnyno onkologiniai susirgimai ir išangės bei tiesiosios žarnos pažeidimai (išangės įplėšos, hemorojus). Tarp retesnių priežasčių paminėtinas ir po spindulinės terapijos galintis išsivystyti viduriavimas su krauju dėl radiacinio proktito, opos.

Kraujavimo iš virškinomojo trakto požymius ir simptomus lemia trys pagrindiniai faktoriai: kraujavimo greitis, prarasto kraujo kiekis ir gretutinės ligos. Simptomatika gali pasireikšti ūminiu ar lėtiniu mažakraujystės sindromu. Požymiai, kuriuos patys galime pastebėti kraujuojant iš viršutinio virškinimo trakto dalies yra vėmimas šviesiu ar tamsiu ,,kavos tirščių” krauju, kuris atsiranda dėl kraujo hemoglobino sąveikos su druskos rūgštimi, taip pat gali būti stebimos juodos, nemalonaus kvapo, lipnios išmatos. Esant kraujavimui iš apatinio virškinimo trakto dalies gali būti stebimos šviesaus ar tamsesnio kraujo padengtos išmatos ar su išmatomis susimaišęs kraujas, krešuliai ir kt. Dažnai esant negausiam kraujavimui iš žarnyno požymių gali ir nebūti. Labai svarbu išmokti ir laiku atpažinti geležies stokos ir besivystančios, ar jau esančios geležies stokos mažakraujystės požymius, kuri labai būdinga esant užsitęsusiam lėtiniam ,,slaptam” kraujavimui iš žarnyno. Reikia atminti, kad geležies stokos, vien iš bendro kraujo tyrimo, ypač pradinėse stadijose, tiksliai įvertinti negalima – reikia remtis tikslesniais tyrimais: feritinu, serumo geležies koncentracija, transferinu, transferino saturacija ir kt., kuriuos aptarsime kitoje dalyje. Jeigu jaučiate geležies stokai ar geležies stokos mažakraujystei būdingus požymius, tokius kaip: plonėjanti, sausa oda ir gleivinės, įtrūkimai odoje ar gleivinėje, slenkantys, lūžinėjantys plaukai,  skonio ar kvapo jutimo pakitimai, emocinis nestabilumas, sunkumas susikaupti, nuovargis, o didėjant geležies stokai ir besivystant mažakraujystei gali atsirasti ir bendras silpnumas, širdies plakimas, oro trūkumas, alpimai ir kt. – būtina atlikti išsamius kraujo tyrimus.

Kraujavimo iš virškinamojo trakto rizikai, diagnozei, komplikacijoms bei dėl jų atsirandančioms gretutinėms būklėms nustatyti būtina įvertinti klinikinius simptomus ir požymius, atlikti laboratorinius ir instrumentinius (endoskopinius) tyrimus. Vienas iš reikšmingiausių ir svarbiausių rizikos veiksnių, sukeliančių skrandžio ir dvylikapirštės žarnos erozijas bei opaligę, ir dėl to atsiradusį kraujavimą, yra Helicobacter pylori infekcija. Ar asmuo buvo užsikrėtęs H. pylori infekcija ir/ar šiuo metu yra užsikrėtęs, parodo serologinis kraujo tyrimasHelicobacter pylori IgG antikūnai. Jeigu pacientui buvo taikytas gydymas antibiotikais, siekiant išnaikinti šią bakteriją, gydymo (eradikacijos) efektyvumui ne anksčiau kaip 4 savaitės po gydymo gali būti atliktas Helicobacter pylori antigeno išmatose tyrimas. Siekiant įvertinti kitas galimas kraujavimo priežastis rekomenduojama atlikti kraujo krešėjimo tyrimus, skrandžio (72-4), kasos (Ca 19-9), karcinoembriogeninį antigeną (CEA) ir kitus vėžio žymenis. Slapto kraujavimo tyrimas išmatose (IFOBT testas) padeda įvertinti galimas mažakraujystės priežastis ir nustatyti kraujavimą iš apatinės ar viršutinės virškinimo kanalo dalies. Esant būdingiems geležies stokos ar geležies stokos mažakraujystės simptomams, tiksliam būklės įvertinimui būtina atlikti bendrą kraujo tyrimą (atidžiai įvertinti eritrocitų skaičių, hemoglobino kiekį, hematokritą ir eritrocitų rodiklius bei trombocitų skaičių), nustatyti serumo geležies kiekį,  feritiną (vienas jautriausių ir specifiškiausių rodiklių nustatant geležies atsargas), transferiną bei transferino saturaciją ir kitus tyrimus, o tyrimų įvertinimą patikėti profesionaliam sveikatos specialistui.

Gausus kraujavimas iš virškinamojo trakto gali būti grėsminga gyvybei būklė, o lėtinis ,,slaptas” kraujavimas gali sukelti įvairaus sunkumo ir pobūdžio negalavimus susijusius su lėtiniu geležies trūkumu, todėl pastebėjus kraujavimo požymius būtina kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą.

                                                                                           „Antėja laboratorija“ šeimos gydytojas Julius Šimulis.