Kraujotakos ligos vis dar nusineša daugiausia gyvybių

Kraujotakos ligos vis dar nusineša daugiausia gyvybių

Rugsėjo 29-oji paskelbta Pasauline širdies diena siekiant atkreipti dėmesį į rizikos veiksnius, sukeliančius širdies ligas, paskatinti tikrintis sveikatą profilaktiškai bei rinktis sveiką gyvenimo būdą. Pasaulinės širdies federacijos duomenimis, net vienas iš dešimties 30–70 metų amžiaus žmonių pasaulyje miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Nerimą kelia ir tai, jog Lietuvoje sergamumas šiomis ligomis yra pasiekęs epideminį lygį, o mirtingumas viršija Europos Sąjungos vidurkį.

Viena dažniausių širdies ir kraujotakos ligų

Statistikos duomenimis, net pusė Lietuvos gyventojų mirčių sudaro širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimai. Dažniausiai lietuvius parklupdo insultas ir miokardo infarktas, kurį sukelia kraujagyslių, aprūpinančių širdį krauju bei deguonimi, užsikimšimas aterotesklerotinėmis plokštelėmis. Dėl netinkamo širdies aprūpinimo gyvybiškai būtinomis medžiagomis, negrįžtamai pažeidžiamas širdies raumuo.

Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos prezidentė, medicininių tyrimų laboratorijos „Antėja“ direktorė medicinai, gydytoja Dangira Babenskienė teigia, kad miokardo infarktas ištinka dėl įvairių rizikos faktorių visumos. ,,Dažniausiai infarktas užklumpa netikėtai, tačiau iki ligos prieinama palaipsniui. Kraujagyslių siaurėjimas arba aterosklerozė formuojasi daugelį metų, tačiau mes, paprasčiausiai, to nejaučiame, kad kraujagyslės pažeistos sužinome netikėtai – patyrus infarktą ar insultą. Žinoma, infarktas gali ištikti ir staiga, tačiau, kaip ir minėjau, dažniausiai, tai uždelsta tam tikrų sveikatos problemų komplikacija“, – teigia gydytoja D. Babenskienė.

Nekontroliuojami rizikos faktoriai

Širdies ir kraujagyslių sistemos veiklos sutrikimus lemia įvairūs veiksniai, tačiau daugelio – natūralaus organizmo senėjimo proceso, genetikos, lyties – suvaldyti neįmanoma. Įprasta manyti, kad infarktas senjorų, dažniausiai vyrų, sulaukusių 65 metų liga, tačiau anaiptol, širdies ir kraujagyslių ligos diagnozuojamos vis jaunesniame amžiuje – greitėjantis gyvenimo tempas, nuolat jaučiamas stresas paliečia ir jaunų žmonių sveikatą.

,,Visuomenėje vyrauja įsitikimas, kad širdies ligos, tai pagyvenusių vyrų ligos, bet noriu įspėti, jog šis teiginys klaidingas. Pastebime, kad kasmet pacientų amžius jaunėja, kraujotakos ligos diagnozuojamos net trisdešimtmečiams, tačiau ne išimtis ir moterys po menopauzės, kurioms tuomet infarkto rizika ženkliai padidėja“, – įspėja gydytoja.

Sveikata mūsų rankose

Nemažai veiksnių, sukeliančių kraujotakos ligų riziką, priklauso nuo žmonių sąmoningumo. Šių ligų rizika gali būti sumažinama, jei profilaktiškai tikrinama sveikata, laiku atliekami kraujo tyrimai bei pastebėjus pakitimus imamasi gydymo.

Pirmasis signalas, įspėjantis apie širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimus – padidėjęs kraujo spaudimas. Kuo aukštesnis kraujospūdis, tuo didesnė rizika susirgti širdies ligomis – neretai aukštas kraujo spaudimas vadinamas tyliuoju žudiku, kadangi pacientai net neįtaria, jog serga hipertenzija.

Tam tikri organizmo požymiai, signalizuojantys apie kraujotakos ligas, ilgai nepajaučiami, tačiau atlikus kraujo tyrimus – matomi. Cholesterolis – iš 4 iš frakcijų susidedantis tyrimas, leidžiantis nustatyti ankstyvąsias kraujotakos sistemos ligas. Pasak gydytojos, pacientai apie kraujo riebalus dažnai nesusimąsto, kadangi nejaučia jokių specifinių aterosklerozės požymių.

,,Žmonės mano, jog pakanka atlikti bendro cholesterolio kraujo tyrimą ir, jei kiekis neviršija normos – viskas gerai, esu sveikas. Noriu įspėti, jog būtina atlikti pilną lipidogramą, gana dažnai bendras cholesterolis atitinka rekomenduojamas normas, tačiau pastebima padidėjusi trigliceridų ar blogojo cholesterolio koncentracija. Būtent dėl padidėjusios mažo tankio cholesterolio koncentracijos formuojasi aterosklerotinių plokštelių susidarymas,  dėl kurių užkemšamos itin svarbios kraujagyslės“, – teigia gydytoja.

Tinkamai įvertinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką, padeda inovatyvus, didelio jautrumo C-reaktyviojo  baltymo tyrimas (djCRB). Šis itin jautrus rodiklis, aptinka uždegimo židinį, kuris gali būti aterosklerozės pažeistoje kraujagyslėje. Tačiau net ir padidėjusi djCRB koncentracija ne visuomet reiškia kraujagyslių siaurėjimo pradžią. „Jei kraujo tyrimo metu nustatomas padidėjęs djCRB, nuogąstauti nereikėtų. Pirmiausia, paciento būklę turėtų įvertinti gydytojas, kuris privalo įsitikinti, jog uždegimas nesivysto kitame organe, ar nėra nediagnozuotos infekcijos“, – teigia gydytoja D. Babenskienė.

Pasak medikų, pacientams, sergantiems cukriniu diabetu, net 60 % dažniau diagnozuojamos širdies ir kraujagyslių ligos. Sergant cukralige, nederėtų pamiršti širdies ir kraujotakos sistemos, kadangi tai gali sąlygoti šių ligų vystymąsi.

Mikroelementai būtini širdžiai

Gerai organizmo būklei bei širdies veiklai palaikyti būtini tam tikri mikroelementai. Kalis ir magnis puikūs geros sveikatos palydovai, gerinantys širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą, papildantys vienas kitą, mat kalio įsisavinimui būtinas magnis. Kartu šie mikroelementai maitina, stiprina širdį, būtini tinkamai kraujagyslių veiklai palaikyti. Gana dažnai sumažėjus kalio atsargoms, sutrinka ir magnio įsisavinimas, dėl per mažo šių mikroelementų kiekio silpsta širdies raumuo, sutrinka kraujo spaudimas, širdies ritmas, jaučiami širdies ploto skausmai.

Visuomenės sąmoningumas

Visuomenėje vis daugiau dėmesio skiriama sveikatai, atsižvelgiama į širdies ligų prevenciją, tad gydymo įstaigose vykdomos valstybės finansuojamos profilaktinės programos, kuriomis siekiama sumažinti miokardo infarkto ir insulto atsiradimo riziką. Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos prezidentė D. Babenskienė teigia, kad ši programa ne visiems pacientams prieinama. „Itin džiugu, kad visuomenė tampa sąmoningesnė sveikatos klausimais ir valstybė finansuoja tam tikras tyrimų programas. Tačiau liūdina tai, kad ši programa orientuota į tam tikrą amžiaus grupę, skiriama vyresniems pacientams – 50-65 m. moterims, 40-55 m. vyrams. Kaip jau minėjau, širdies ligos užklumpa vis jaunesnius pacientus, tad profilaktiškai tikrintis privalu ir jaunimui, kuriam ši programa nefinansuojama“, – teigia gydytoja.