Lietuviai alergiški nešienautoms pievoms ir seksui

Lietuviai alergiški nešienautoms pievoms ir seksui

Įvairių alergenų aplinkoje ir maiste sukeltų alergijų kasmet daugėja, vis daugiau žmonių yra kamuojami alerginių susirgimų, įspėja medikai. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, vidutiniškai vienas iš trijų pasaulio gyventojų kenčia nuo alergijos, tik ne visada žino, kad yra kažkam alergiškas. Lietuvoje šiltuoju metų laiku, ypač pavasarį ir vasarą žydint įvairiems augalams, alergijos sukeltų simptomų skaičius smarkiai išauga. Ypač alergijų kamuojamų žmonių padidėjimas vasarą jaučiamas tuose miestuose ir miesteliuose, kurie rečiau pjauna ar visai nešienauja viešųjų erdvių, – fiksuoja alerginius tyrimus iš kraujo atliekančios laboratorijos.

Apie alergijų priežastis, jų simptomus ir diagnostiką bei apsisaugojimo priemones kalbamės su Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos valdybos pirmininke, medicininių tyrimų laboratorijos „Endemik diagnostika“ direktore, gydytoja Egle Marciuškiene.

– Natūralios gyvensenos šalininkai tikina, kad alerginių organizmo reakcijų pagausėjo dėl cheminėmis medžiagomis užterštos aplinkos ir maisto. Kokias versijas dėl alerginių susirgimų padidėjimo kelią medikai?

– Alergijos yra labai dažnos ir pasaulyje skaičiuojama, kad vienas iš trijų gyventojų kenčia nuo kažkokios alergijos. Dažniausiai žmonės net nežino, kad yra kažkam alergiški. Tiesiog yra vieni ar kiti skundai, žmonės ieško ligų, nesusimąstydami, kad gali būti alergija ir ieško kažkokių kitų organų sutrikimų ar infekcijos. Alergijų didėjimo priežastys iki šiol nėra visiškai aiškios ir pasaulio medikai bei mokslininkai deda daug pastangų alergijų tyrimams. Kad oro tarša vis dėlto turi įtakos, nes alergiškų žmonių daugiau yra miestuose, todėl kyla minčių, kad kaltas vis dėlto ir dulkėtumas, ir automobilių išmetamos dujos, ir neprižiūrimos miestų teritorijos, t.y. nešienaujamos pievos, ir nevalomos gatvės, o visa tai kenkia žmogaus kvėpavimo takams ir imuninei sistemai. Tačiau yra stebimi ir tokie dalykai, kad vaikai, kurie nuo pat gimimo auginami labai steriliai, vengiant bet kokių kontaktų, bet kokio prisilietimo prie dulkių ar žolės, mamos plauna jiems rankytes, valo, dezinfekuoja, tokie vaikai tampa dažniau alergiški negu tie, kurie laksto be kelnyčių kaimuose ir rankos purvinos, ir su tom pačiom rankom valgo. Todėl nuomonių, kodėl daugėja alergiškų žmonių, yra pačių įvairiausių, ir manau, kad apie tai dar bus diskutuojama ilgai.

– Kodėl alergijų daugiausiai fiksuojama pavasarį ir vasarą? Ar alergijas sukelia tik žydintys augalai?

– Alergijos kyla dėl įkvepiamųjų alergenų ir maisto. Maisto sukelta alergija yra vadinama ne sezonine alergija, ir jinai yra ištisus metus. Žinoma, yra tam tikri sezoniški maisto produktai, kurie anksčiau būdavo – braškės tiktai vasaros pradžioje, tai padaugėja alergiškų žmonių vasaros pradžioje. Dabar mes braškes galime valgyti ištisus metus. Todėl maisto produktų sukeltos alergijos būna ištisus metus.

Įkvepiamųjų alergenų yra dvi rūšys. Tai yra vadinami įkvepiamieji alergenai, kurie yra patalpose, namuose, ir įkvepiamieji alergenai, kurie yra už namų, būtent gamtoje. Prie naminių alergenų priklauso visos erkutės, kurios gyvena namų dulkėse, patalynėje, tai yra įvairūs pelėsiniai grybeliai, ir aišku naminių gyvūnų plunksnos, pūkai, plaukai, epitelis.

Tačiau kodėl mes pradedame šnekėti apie alergijas pavasarį ir vasarą? Todėl, kad tada smarkiai padaugėja sezoninių alergijų, būtent įkvepiamųjų alergenų, kurie yra lauke, gamtoje. Tai visi žydintys augalai, jų žiedadulkės. Jeigu pavasarį to išvengti sunkiau, tai vasarą tokių alergenų gamtoje galima sumažinti. Tad prie alergijų sukėlėjų reikėtų priskirti apsileidusią miestų ir miestelių valdžią, kuri nešienauja pievų ir parkų. Nešienaujamose pievose visos žolės auga ir pradeda žydėti, todėl didėja žiedadulkių koncentracija ore, sukelianti intensyvesnius alergijų simptomus. Dažnai sakome, kad tai šienligė. Tad vienas iš apsaugos būdų yra nebūti ten, kur yra pjaunama žolė, todėl, kad sujudinus žolę, žiedadulkių koncentracija dar labiau didėja, ir aišku, žmonėms simptomai intensyvėja. Nešienautoje pievoje taip pat didesnė ne tik žiedadulkių, bet ir kur kas pavojingesnių gyvybei erkių koncentracija.

– Daug žmonių net nežino, kad yra kažkam alergiški, kenčia simptomus ir neretai sako, kad vis tiek nieko nepadarysi dėl varančios nosies ar ašarojančių akių? Ar įmanoma sužinoti tikslias alergijų priežastis, nustatyti alergenus? Kokias alergenų paletes ir kokiais atvejais rekomenduojate atlikti iš kraujo?

– Alergijų diagnostika yra labai sudėtinga. Yra daug alergenų ir jie yra įvairiausi. Mūsų laboratorijos siūloma paletė vadinasi – Lietuvos atopinė alergenų paletė. Joje yra surinkti dažniausi Lietuvoje pasitaikantys įkvepiamieji ir maisto alergenai, todėl tai palengvina alergiją sukeliančio alergeno paieškas. Šią paletę tobulinau daug laiko ir tai yra mano 10 metų praktikos apibendrinimas. Iš kraujo yra nustatomi specifiniai imunoglobulinai E. Tai yra tam tikri antikūnai, kurie susidaro mūsų kraujyje dėl tam tikro alergeno poveikio.

Tačiau nereikia pamiršti, kad alergijos išsivystymo mechanizmai gali būti ir kitokie, tarkime, kontaktinis dermatitas. Šio tipo alergijos išsivysto nuo odos kontakto į tam tikrą alergeną, tarkime, plieną, sidabrą. Kraujyje šitų alergenų antikūnų neaptiksime, nes jie nesusidaro. Pasaulyje pakankamai paplitę įodiniai mėginiai, kada alergenus deda ant odos ir vertinamos dvi reakcijos: kada susidaro reakcija odoje dalyvaujant tiems patiems specifiniams imunoglobulinams E, bet dažnai būna kitas mechanizmas, kuris paleidžia tam tikrą medžiagą – histaminą, ir tada įvyksta kita reakcija kontakto vietoje su tuo alergenu. Pagal tai taip pat diagnozuoja alergija. Bet jeigu alergija pasireiškia būtent odos pažeidimu, jeigu oda yra išberta, tuomet jokių įodinių mėginių atlikti yra neįmanoma. Tuomet vienintelis išsigelbėjimas yra kraujo tyrimai. Lietuvoje laboratorijos siūlo pasitikrinti dėl 200 įvairiausių alergenų rūšių. Taip pat siūlomi tam tikri dažniausių alergenų rinkiniai. Žmogui patogiausia yra atlikti tam tikrą grupę alerginių tyrimų, o jeigu alergijos nerandama, tada galima rinktis kitą grupę. Konsultuojantis su alergologu paaiškėja tam tikras itin specifiškas alergenas.

– Atliekate daug alerginių tyrimų. Kokie dažniausi alergenai kamuoja lietuvius?

– Mano ilgametė patirtis rodo, kad lietuviai visai netoleruoja pelyno, todėl jis yra dažniausias įkvepiamasis alergenas. Lietuviai alergiški gysločiui, dilgėlėms, beržams, lazdynams, motiejukams ir įvairioms javų žiedadulkės. Iš naminių gyvūnų daugiausiai alergijas sukelia šunys ir katės, taip pat yra nustatoma alergija arklio, karvės epiteliui, plaukams, triušiui, bei įvairūs plunksnų mišiniai, kurie galbūt dažniau buvo anksčiau labai paplitę, nes mes visi miegodavom anksčiau ant plunksnų mišinių pagalvių. Dabar jau yra daug sintetinių pagalvių, tačiau alergenų yra drėgnose apleistose, neremontuojamose patalpose. Iš maisto lietuviams dažniausiai alergijas sukelia kiaušiniai, pienas, riešutai, braškės, abrikosai, apelsinai. Yra Lietuvoje moterų, kurios alergiškos vyro spermai.

– Ką žmonės daro, kai sužino apie savo mylimo šuniuko ar katytės sukeliamą alergiją?

– Ar atsisako mielo gyvūnėlio, mes laboratorijoje nesužinome, bet būna pirma reakcija – „Dieve brangus, aš jį šitaip myliu!“ Aš manau, kad didžioji dalis suaugusių žmonių iš tikrųjų stengiasi gydytis. Bet jeigu tai būna problema su vaikais, tai vienareikšmiškai yra atsisakoma gyvūnų, ir netgi vengiama lankyti gimines, draugus, artimuosius, kurių namuose yra tie gyvūnai, nes iš tikrųjų vaikams po to labai pablogėja, o jeigu vaikams blogai, tai tėvams dar blogiau.

– Jeigu jau sužinojau, kam esu alergiškas, ar įmanoma išvengti rastų alergenų?

– Jeigu yra maisto alergija tam tikram konkrečiam produktui, žinoma, žmogus to maisto gali nevartoti. Bet situacija dažniausiai yra tokia, kad žmogus yra alergiškas, ir jeigu jis nevartoja tam tikrų maisto produktų, būna taip, kad kitus jis vartoja dažniau, tada jam alergija išsivysto kitiems produktams. Todėl visąlaik pacientams rekomenduoju, kad reikia ieškoti, ir jeigu neradai vienų alergenų, tai ieškok kitų, ir aišku kreipkis į specialistus, kurie padės – kalbėdamasis, aiškindamasis, kada atsiranda simptomai, galima vengti bei naudotis kitomis priemonėmis. Dabar yra tinkleliai ant langų, sumažinantys alergenų patalpoje kiekį, taip pat yra antialerginė patalynė, čiužiniai. Dabar alergiškiems žmonėms yra labai daug palengvinimų, ir aišku, visuomet lieka medikamentinis gydymas, kurį jau siūlo alergologai.

– Ar verta vaistus gerti nuo alergijos? Dažnai manoma, kad vaistai yra nuodai, o alergija nėra rimtas susirgimas? Gal galima priprasti prie alergeno?

– Aš nebūsiu vaistų priešininkė, nes žmogaus gyvenimas yra puikus tik tuomet, kai jis yra kokybiškas. Jeigu žmogų vargina sloga, jeigu ašaroja akys, tai žmogaus gyvenimas neproduktyvus ir nekokybiškas. Jeigu tai yra sezoninis alergijų laikotarpis, jam pasibaigus, žmogus gali nebevartoti vaistų, vadinasi, jis tą laikotarpį pragyvens kokybiškai.

Tačiau kartais reikia pratintis prie kurio nors alergeno be jokių vaistų. Yra mokslininkų, kurie teigia, kad esant maisto alergijai, nereikia nutraukti to maisto vartojimo, o reikia žmogaus organizmą pripratinti prie to maisto, maistą vartoti labai mažais kiekiais, bet pastoviai, tuomet organizmas tiesiog adaptuojasi prie tų alergenų. Bet tai yra tam tikri siūlymai, tam tikros mokyklos, ir jau žmogus turi teisę rinktis, kaip jam elgtis.