Rotavirusas (roto virusas): simptomai, gydymas - "Antėja laboratorija"

Liga, nuo kurios nesame apsaugoti nei vienas - rotavirusas

rotavirusas

Rotavirusas – labai užkrečiamas virusas, kuriuo dažniausiai serga vaikai iki 5 metų. Tokį pavadinimą jis gavo dėl savo apvalios, ratą primenančios formos. Šiuo virusu užsikrečia daugiau nei 90 proc. kūdikių ir vaikų. Jis sukelia pilvo skausmą, dažną gausų viduriavimą skystomis išmatomis, vėmimą bei karščiavimą (karščiuoja apie 90 proc. sergančiųjų). Maždaug 1 iš 70 rotavirusine infekcija susirgusių vaikų, dažniausiai kūdikiai, gydomi ligoninėje dėl didelio organizmo skysčių netekimo.

Rotaviruso simptomai

Rotavirusas vaikui gali sukelti tokius simptomus kaip:

  • vėmimas,
  • vangumas,
  • dirglumas,
  • dažnas gausus viduriavimas,
  • pilvo skausmas.

Didžiausią grėsmę vaikams kelia gausus organizmo skysčių netekimas dėl pasireiškiančių ligos simptomų (dehidratacija). Dėl nedidelio kūno svorio, skysčių ir elektrolitų trūkumas šiai amžiaus grupei atsiranda greičiau nei suaugusiems. Todėl labai svarbu stebėti, ar vaikui nepasireiškė dehidratacijos simptomai, tokie kaip: 

  • sausa burna, 
  • šalta oda, 
  • ašarų trūkumas verkiant, 
  • retesnis šlapinimasis (rotavirusas kūdikiui gali būti atpažįstamas iš mažesnio šlapimo kiekio vystykluose), 
  • įdubusios akys.

Susirgus rotavirusine infekcija vaikams pirmiausia paprastai pasireiškia karščiavimas, vėmimas ir pilvo skausmai, kiek vėliau atsiranda viduriavimas, galintis trukti 5–7 dienas. Taip pat vaikams gali atsirasti ir lengvų viršutinių kvėpavimo takų uždegimo požymių.

Rotavirusas suaugusiems pasireiškia panašiais simptomais kaip ir vaikams. Tačiau daugeliui suaugusiųjų ligos simptomai silpnesni arba visiškai nepasireiškia  (dėl anksčiau praeityje jau persirgtos rotavirusinės infekcijos).

Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?

Kreiptis į gydytoją reikėtų tuomet, jei vaikas:

  • viduriuoja ilgiau nei 24 val.;
  • dažnai ir gausiai vemia;
  • tuštinasi juodos arba deguto spalvos / kraujo ar pūlių turinčiomis išmatomis;
  • stipriai karščiuoja (kūno temperatūra yra didesnė kaip 38,5 °C );
  • atrodo vangus, irzlus ar jaučia skausmą;
  • jam pasireiškė dehidratacijos simptomai.

Suaugusiems reikėtų kreiptis į gydytoją, jei:

  • viduriuojama ilgiau nei 2 dienas;
  • vemiama arba tuštinamasi krauju;
  • kūno temperatūra aukštesnė nei 39,4 °C;
  • atsirado dehidratacijos požymiai ar simptomai. 

Jums ar Jūsų vaikui pasireiškė nemalonūs simptomai? Tuomet nedelsdami susisiekite su savo gydytoju ir pasikonsultuokite dėl tolesnių veiksmų sveikatos būklei pagerinti.

Kaip plinta rotavirusas?

Rotavirusinę infekciją sukelia rotavirusas. Jis gali būti aptinkamas užsikrėtusio žmogaus išmatose jau 2 dienas iki simptomų atsiradimo ir dar iki 10 dienų po to, kai jie sumažėja. Visą užsikrėtimo laiką rotavirusas lengvai plinta fekaliniu-oraliniu būdu - virusas į aplinką išskiriamas su sergančio žmogaus išmatomis ir plinta per neplautas (ar blogai nuplautas) rankas, užterštus daiktus.

Todėl jeigu sergama rotavirusine infekcija ir išėjus iš tualeto arba pakeitus sergančio kūdikio vystyklus nenusiplaunama rankų, virusas gali lengvai plisti per visus liečiamus paviršius: durų rankenas, maistą, žaislus, indus   ar kitus buities daiktus. Jeigu paviršiai nėra dezinfekuojami, rotavirusas gali išlikti gyvybingas kelias savaites ar net mėnesius (esant 4–20 °C temperatūrai).

Rotaviruso inkubacinis laikotarpis (laiko tarpas nuo žmogaus užsikrėtimo iki pirmųjų klinikinių simptomų atsiradimo) vidutiniškai yra 2 dienos. Didžiausias sergamumas rotavirusine infekcija fiksuojamas gruodžio – balandžio mėnesiais, tačiau pavieniai susirgimų atvejai galimi visus metus.

Rotaviruso diagnostika

Rotavirusinė infekcija gali būti įtariama pagal jai būdingus simptomus ir atliekant fizinę apžiūrą bei remiantis epidemiologine anamneze. Diagnozei patvirtinti reikalingas rotaviruso antigeno nustatymas išmatose. Šį tyrimą atlikti galite ir „Antėja laboratorija“ klinikose. Spauskite čia ir sužinokite, kur įsikūręs artimiausias mūsų padalinys.

Rotaviruso gydymas

Nėra specifinio rotavirusų sukeltos infekcijos gydymo. Antibiotikai ir antivirusiniai vaistai tokiu atveju nėra efektyvūs ir neskiriami. Paprastai rotavirusinė infekcija savaime praeina per 3–7 dienas. Sergant labai svarbu stengtis išvengti dehidratacijos. Todėl reikėtų užtikrinti netektų skysčių ir elektrolitų (vemiant, viduriuojant, prakaituojant) atstatymą.

Jei vaikas stipriai viduriuoja, gydytojas gali paskirti vartoti elektrolitų tirpalą. Jis padeda efektyviau atgauti prarastas mineralines medžiagas nei vanduo ar kiti skysčiai. Esant stipriai dehidratacijai ligoninėje pacientui gali būti lašinami skysčiai į veną (kai gėrimas apsunkintas). Sergant rotavirusine infekcija vaistai stabdantys viduriavimą nėra rekomenduojami.

Kaip apsisaugoti nuo roto viruso?

Geriausia apsauga – kuo ilgesnis kūdikių maitinimas krūtimi, vakcinacija ir tinkama higiena. EMA (trump. European Medicines Agency) yra užregistruotos dvi vakcinos: „Rotarix“ ir „RotaTeq“. Skiepas nuo rotaviruso nėra leidžiamas į raumenis, o sugirdomas per burną. Priklausomai nuo pasirinktos vakcinos, vaikai yra skiepijami nuo 6 iki 24–32 savaičių amžiaus, 2/3 dozės. Šia vakcina taip pat galima skiepyti neišnešiotus kūdikius, jiems gimus ne anksčiau nei 25–27 nėštumo savaitę.

Rekomenduojama skiepytis ta pačia vakcina – vakcinaciją pradėti ir baigti ta pačia vakcina. Rotaviruso skiepai yra veiksmingi, tačiau kaip ir daugelis kitų vakcinų nesuteikia 100 proc. apsaugos. Dažni nepageidaujami poveikiai yra viduriavimas, irzlumas, vėmimas ir subfebrilus karščiavimas. Šiuo metu skiepas nuo rotaviruso yra įtrauktas į vaikų profilaktinių skiepų kalendorių ir yra valstybės finansuojamas.

Rotavirusinės infekcijos plitimą galima sumažinti ir nespecifiniais būdais, tokiais kaip:

  • Rankų plovimas. Tai pagrindinė profilaktikos priemonė, padedanti sumažinti viruso plitimo riziką. Rankas reikėtų plauti šiltu vandeniu ir muilu. Muilas leidžia pašalinti beveik 95 proc. žmogui pavojingų bakterijų ir virusų. Plautis rankas būtina ne tik pasinaudojus tualetu ar po sąlyčio su ligonio išmatomis, bet grįžus iš parduotuvės ar kitos viešos vietos, po važiavimo visuomeniniu transportu, taip pat visada prieš valgant ir gaminant maistą. Maži vaikai dažnai nesugeba patys tinkamai nusiplauti rankų, todėl jiems turėtų padėti suaugusieji.
  • Sergančio vaiko nevedimas į darželį. Ikimokyklinukai yra labai imlūs rotavirusinei infekcijai. Todėl jei vaikas suviduriavo ar pradėjo vemti, rekomenduojama jo neleisti į darželį ar kitas susibūrimo vietas. Sergantysis virusą platina vidutiniškai 7 dienas. Todėl kol pasireiškia infekcijos simptomai ir dar kelias dienas po jų išnykimo, vaikas turėtų būti namuose.
  • Ligonio izoliavimas. Sergančiajam namuose reikėtų paskirti atskirą kambarį arba bent jau jo dalį. Patalpa, kurioje būna ligonis, turėtų būti gerai vėdinama. Slaugant ligonį patariama naudoti vienkartines slaugos priemones.
  • Tinkama higiena. Tualetas ir kambarys, kuriame būna ligonis, turėtų būti valomas atskirais įrankiais, šluostėmis. Rekomenduojama naudoti dezinfekcines medžiagas, kurių sudėtyje yra chloro. Taip pat svarbu saugiai šalinti sergančio kūdikio sauskelnes, atskirai laikyti ir skalbti nešvarius ligonio drabužius, rankšluosčius. Prieš tai juos patariama 15 minučių pavirinti su skalbimo milteliais, o išdžiovinus išlyginti karštu lygintuvu. Vaiko žaislus reikėtų plauti muilo arba sodos tirpalu, po to nuskalauti po tekančiu vandeniu ir išdžiovinti.

Laikantis šių rekomendacijų, galima efektyviai sumažinti užsikrėtimo rotavirusu tikimybę.

Pasirūpinkite, kad rotavirusinė infekcija nepaveiktų Jūsų ar Jūsų vaikų. Pasiskiepykite nuo jos „Antėja laboratorija“ klinikoje. Turite klausimų? Tuomet susisiekite su mumis – mielai į juos atsakysime ir pakonsultuosime.