Cukrinis diabetas (CD) arba cukraligė – liga, kurią sukelia angliavandenių apykaitos sutrikimai, lemiantys gliukozės kiekio kraujyje padidėjimą (hiperglikemiją). Skiriami I ir II cukrinio diabeto tipai. Pirminis CD yra nuo insulino priklausomas, kuomet yra absoliuti insulino stoka. Tokiam susirgimui įtaką daro paveldimumas, todėl dažniausiai susergama vaikystėje arba jaunystėje. Antrinis CD yra nuo insulino nepriklausomas, kuomet yra sutrikęs insulino išsiskyrimas ir susilpnėjęs insulino poveikis. Šio tipo CD daugiausiai serga nutukę, vyresni nei 40 m. amžiaus žmonės.
Tam, kad būtų išvengta įvairių komplikacijų, svarbu kuo anksčiau atpažinti šis ligos sukeliamus simptomus. Jie priklauso nuo cukrinio diabeto tipo, trukmės ir sunkumo.
Šios ligos simptomai išryškėja palaipsniui. Pirmiausia pasireiškia troškulys, burnos džiūvimas, dažnas šlapinimasis, mažėja svoris, nors apetitas išlieka nepakitęs. Žmogus taip pat jaučia didelį bendrą silpnumą, sausėja oda ir gleivinės, gali atsirasti odos ir genitalijų niežulys.
Jeigu pirminis CD nėra gydomas, jis progresuoja. Tuomet pradedamas justi acetono kvapas iš burnos, sergantysis tampa vangus, jam gali netgi grėsti sąmonės netekimas.
Iš pradžių ši liga gali būti nepastebima, nes nesukelia jokių simptomų. Todėl iki, tol kol gliukozės kiekis kraujyje nepadidėja dar labiau, žmonės net nežino, kad serga. Ligai pažengus, pasireiškia panašūs simptomai kaip ir pirminio CD atveju. Taip pat gali padidėti kūno svoris, atsirasti galūnių dilgčiojimas arba nutirpimas, grybelinės infekcijos, impotencija.
Nepriklausomai nuo cukraligės tipo, jos gydymas yra būtinas. Todėl pastebėjus prieš tai išvardintus simptomus, turėtų būti kuo skubiau kreipiamasi į specialistus ir atliekami gliukozės tyrimai. Jiems galite užsiregistruoti ir „Antėja laboratorija“.
Tiek pirminio, tiek antrinio CD atveju kraujyje cirkuliuoja per daug gliukozės. Priežastys, kodėl taip yra, skiriasi priklausomai nuo cukraligės tipo.
Tai imuninės sistemos liga, kurios metu žmogaus kūnas puola ir sunaikina insuliną gaminančias ląsteles. Be insulino, kuris leidžia gliukozei patekti į ląsteles, ji kaupiasi kraujyje. Kai kuriais šios ligos atvejais svarbų vaidmenį atlieka genai, kas reiškia, kad I tipo cukraligė būna paveldėta. Imuninės sistemos išpuolį gali sukelti ir virusas.
Tokia cukraligė išsivysto tuomet, kai žmogaus kūno ląstelės neleidžia insulinui veikti taip, kaip turėtų, kad gliukozė patektų į jos ląsteles. Kitaip tariant, žmogaus kūno ląstelės tampa atsparios insulinui, o kasa negali jo pakankamai pagaminti. Dėl šios priežasties padidėja gliukozės kiekis kraujyje.
Toks CD išsivysto kai kurioms moterims nėštumo metu ir paprastai po jo praeina. Vis dėlto susirgus tokia liga, vėliau padidėja rizika susirgti II tipo cukriniu diabetu.
Nėštumo metu placentos gaminami hormonai padidina kūno ląstelių atsparumą insulinui. Kasa negali pagaminti pakankamai insulino, kad įveiktų šį atsparumą, todėl kraujyje lieka per daug gliukozės.
Paprastai šios ligos simptomai yra nepastebimi. Siekiant įvertinti, ar moteris neserga gestaciniu diabetu, 24–28 nėštumo savaitę atliekamas gliukozės tolerancijos testas. Jo metu tiriamos ir vertinamos trys glikemijos. Jeigu bent viena iš jų yra per aukšta, diagnozuojamas nėščiųjų diabetas.
Moterims, kurioms buvo nustatytas gestacinis CD, po gimdymo reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją ir pakartoti gliukozės toleravimo testą. Jeigu jo rezultatai geri, tai reiškia, kad tokia būklė buvo susijusi su nėštumu ir daugiau nieko daryti nereikia. Vis dėlto antrinio cukrinio diabeto rizika išlieka visam gyvenimui. Todėl rekomenduojama kas metus kreiptis į šeimos gydytoją ir atlikti reikalingus tyrimus.
Tam tikri veiksniai gali padidinti cukraligės riziką.
Dažniausiai tokia liga diagnozuojama vaikams arba paaugliams, taip pat tiems, kurių tėvai arba giminaičiai serga CD, arba turintiems su šia liga susijusių genų.
Veiksniai, lemiantys didesnę riziką susirgti tokia liga:
Žinoma, kažkurio iš išvardintų rizikos veiksnių atpažinimas dar nereiškia, kad susirgsite cukralige. Tačiau tai vieni iš įspėjamųjų ženklų, kuriuos suvaldžius, galima užbėgti tokiai ligai už akių.
Siekiant diagnozuoti šią ligą, atliekami specialūs tyrimai. Esant diabetui, nustatoma hiperglikemija – padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje. Sveiko žmogaus kraujyje gliukozės kiekis nevalgius yra 3,33–5,55 mmol/l. Pirminei diagnozei būtinas gliukozės tyrimas (atliekamas nevalgius) ir gliukozė šlapime (normaliai jos nėra) tyrimas.
Svarbu pastebėti, kad gliukozės šlapime gali atsirasti ir dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, vyresniame amžiuje sergant kitomis ligomis, taip pat besilaukiančioms moterims II-ame ir III-iame nėštumo trimestre. Todėl tai nėra laikoma diagnostiniu požymiu, ir nustačius glikozuriją (gliukozę šlapime), reikalingi tolimesni ištyrimai.
Glikuotas hemoglobinas (HbA1C) gali būti tiriamas bet kada, net pavalgius. Jis parodo, kokia gliukozės koncentracija buvo pastaruosius tris mėnesius (tikslesnis tyrimas, be to, tinkamas sekti ligos eigai). Kuo ilgiau gliukozės koncentracija buvo aukšta, tuo didesnis bus ir glikuoto hemoglobino kiekis. Jeigu jo yra daugiau nei 6,5 proc., galima įtarti CD.
Tyrimus rekomenduojama atlikti visiems, kurių artimi giminaičiai serga cukriniu diabetu, taip pat antsvorį turintiems asmenims.
Cukrinio diabeto gydymas priklauso nuo ligos tipo, taip pat nuo to, kaip gerai kontroliuojamas gliukozės kiekis kraujyje, ir kitų sveikatos būklę lemiančių sąlygų.
Sergant šia liga kasa nebegamina insulino, todėl jį reikia vartoti kiekvieną dieną. Reikalingo suvartoti insulino kiekis priklauso nuo tokių veiksnių kaip mityba, fizinis aktyvumas, stresas, emocinė ir bendra sveikatos būklė. Jie keičiasi kiekvieną dieną, todėl gali būti sudėtinga nuspręsti, kokią insulino dozę vartoti.
Jeigu ji viršijama, cukraus kiekis kraujyje gali sumažėti iki gyvybei pavojingo lygio. Tokia būklė vadinama hipoglikemija. Jei insulino pavartojama per mažai, cukraus kiekis kraujyje gali pernelyg padidėti. Tokiu atveju kūno ląstelės negauna reikiamo cukraus – pasireiškia hiperglikemija. Tokia būklė gali sukelti ilgalaikių komplikacijų ir būti pavojinga gyvybei.
Siekiant užtikrinti geresnį cukraus kiekio kraujyje valdymą yra naudojami įvairūs kompiuterizuoti diabeto prietaisai.
Tokio gydymo tikslas – pagerinti jau pagaminto insulino panaudojimo būdus, siekiant normalizuoti cukraus kiekį kraujyje. Daugiausiai dėmesio šiuo atveju skiriama mitybos subalansavimui, fiziniam aktyvumui ir svorio metimui. Jeigu to nepakanka, skiriami vaistai nuo cukrinio diabeto, kurie padeda organizmui efektyviau panaudoti insuliną. Kai kuriais atvejais reikalinga ir jo injekcija.
CD atveju naudojami geriamieji vaistai ir insulinas veikia vienu iš šių būdų:
Atlikę reikiamus tyrimus ir įvertinę paciento būklę, specialistai paskiria individualiai tinkamiausią gydymo būdą.
Tinkamas maistas sergant cukralige labai svarbus. Todėl jo pasirinkimui derėtų skirti pakankamai daug dėmesio. Sergantiems cukriniu diabetu rekomenduojama:
Neabejotina, jog žmonėms, kuriems diagnozuotas cukrinis diabetas mityba turėtų būti vienas iš prioritetų.
Jei gliukozės kiekis kraujyje ilgą laiką išlieka aukštas, gali būti rimtai pažeidžiami kūno audiniai ir organai. Kai kurios komplikacijos laikui bėgant sukelia pavojų gyvybei.
Negydomo cukrinio diabeto pasekmės:
Siekiant užkirsti kelią tokioms CD komplikacijoms, būtina kuo anksčiau pradėti jo gydymą.
Gestacinio (nėščiųjų) diabeto komplikacijos:
Kaip jau buvo minėta ne kartą, taikant tinkamą gydymą, galima išvengti šių žmogaus gyvybei pavojingų komplikacijų.
Jeigu Jums buvo įdomu, kas yra cukrinis diabetas, tikimės, kad radote atsakymą į šį klausimą. Neverta abejoti, jog tai klastinga liga, kurią svarbu kuo anksčiau diagnozuoti. Visus, tam skirtus tyrimus galite atlikti ir „Antėja laboratorija“. Mūsų gydytojai pasiruošę suteikti profesionalią pagalbą Jums!
