Cukrinis diabetas (pirminė diagnozė)

Cukrinis diabetas (pirminė diagnozė)

Cukrinis diabetas – liga, kurią sukelia angliavandenių apykaitos sutrikimai, lemiantys gliukozės kiekio kraujyje padidėjimą (hiperglikemiją). Skiriami I ir II tipo cukrinis diabetas (CD). Pirminis CD yra nuo insulino priklausomas CD, kuomet yra absoliuti insulino stoka. Susirgimui įtaką daro paveldimumas, todėl dažniausiai susergama vaikystėje ar jaunystėje. Antrinis CD yra nuo insulino nepriklausomas, kuomet yra sutrikęs insulino išsiskyrimas ir susilpnėjęs insulino poveikis. Šio tipo CD daugiausiai serga nutukę, vyresni (kaip 40 m.) žmonės.

TYRIMAI. Esant diabetui, nustatoma hiperglikemija – padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje. Sveiko žmogaus kraujyje gliukozės kiekis nevalgius – 3,33-5,55 mmol/l. Pirminei diagnozei būtinas GLIUKOZĖS tyrimas nevalgius bei gliukozė šlapime (normaliai jos nėra). GLIKUOTAS HEMOGLOBINAS gali būti tiriamas bet kada, net pavalgius, jis parodo kokia gliukozės koncentracija buvo pastaruosius tris mėnesius (TIKSLESNIS tyrimas, be to tinkamas SEKTI LIGOS EIGAI). Kuo ilgiau gliukozės koncentracija buvo aukšta, tuo didesnis bus ir glikuoto hemoglobino kiekis.

Tyrimus rekomenduojama atlikti visiems, kurių artimi giminaičiai serga cukriniu diabetu, taip pat antsvorį turintiems asmenims.