Sisteminė raudonoji vilkligė

Sisteminė raudonoji vilkligė

Sisteminė raudonoji vilkligė – lėtinė uždegiminė autoimuninė liga, pažeidžianti įvairias organų sistemas ir organus (dažniausiai pažeidžiami – oda, sąnariai, inkstai, plaučiai, nervų sistema). Moterys serga maždaug 10 kartų dažniau nei vyrai. Liga paprastai pasireiškia sulaukus 20-30 metų. Pirmiausiai būna ilgalaikis nedidelis karščiavimas, raumenų ir sąnarių skausmas, nuovargis. Vilkligei labai būdingas odos pakenkimas – drugelio pavidalo raudonas bėrimas, apimantis skruostus ir nosies nugarelę, ypač išryškėjantis po buvimo saulėje.

Ankstyvas ligos požymis, atsispindintis laboratoriniuose tyrimuose – mažakraujystė, dėl to reikia atlikti bendrą kraujo tyrimą (jame taip pat turėtų būti sumažėjęs ir kitų kraujo ląstelių kiekis). Taip pat padidėja gama globulinų (baltyminių frakcijų tyrimas), CRB (C reaktyvinis baltymas, jis didėja priklausomai nuo ligos aktyvumo ir uždegimo, apimančio organizmą). Bendrame šlapimo tyrime galima rasti kraujo ar baltymų. Jei visų šių tyrimų atsakymai nurodo vilkligę ir yra jos simptomai, reikia kreiptis į gydytoją reumatologą, kuris galutinai diagnozuoja šia ligą paskyręs radiologinius ir autoantikūnių tyrimus.