Tiroiditas: simptomai, gydymas, mityba

Tiroiditas – skydliaukės audinio uždegimas. Jis gali būti ūmus, poūmis ir lėtinis. Dažniausiai pasitaiko lėtinis tiroiditas (Hašimoto tiroiditas). Tai autoimuninė liga, kurios metu kraujyje atsiradę antikūniai atakuoja ir ardo sveiką skydliaukės audinį. Polinkis sirgti šia liga paveldimas. llgainiui skydliaukė gamina vis mažiau hormonų, pasireiškia hipotirozė (sulėtėjusi skydliaukės funkcija).
 

Tiroidito simptomai
 

Iš pradžių lėtinis tiroiditas dažniausiai nesukelia jokių simptomų. Gali būti juntamas nuovargis, atsirasti, patinimas, diskomfortas, smaugimo jausmas, o kartais ir skausmas kaklo priekinėje dalyje. Kiti tiroidito simptomai gali skirtis priklausomai nuo to, ar skydliaukės funkcija yra sulėtėjusi (hipotirozė), ar suaktyvėjusi (hipertirozė). 

Hipotirozės simptomai gali būti: 

• nuovargis;
• depresija;
• svorio augimas;
• sausa oda;
• prikimęs balsas;
• vidurių užkietėjimas;
• raumenų skausmas ir silpnumas;
• šalčio netoleravimas.

Hipertirozės simptomams priskiriami:

• nerimas ir dirglumas;
• rankų tremoras;
• svorio kritimas;
• raumenų silpnumas;
• viduriavimas;
• nemiga;
• širdies plakimas;
• raumenų silpnumas;
• prakaitavimas;
• karščio netoleravimas.

Pastebėjus tokius simptomus, rekomenduojama apsilankyti pas gydytoją, kuris gali nustatyti tikrąsias negalavimų priežastis. Plataus spektro skydliaukės tyrimai atliekami ir „Antėja laboratorija“ klinikose. Užsiregistruokite jiems paspaudę ant pateiktos nuorodos.
 

Tiroidito fazės
 

Išskiriamos trys tiroidito fazės:

1. Tirotoksinė. Tirotoksikozė (hipertiroidizmas, hipertirozė) reiškia suaktyvėjusią skydliaukės funkciją, kuomet ši išskiria per daug hormonų.
    
2. Hipotiroidinė. Paprastai ši fazė pasireiškia praėjus kelioms savaitėms ar mėnesiams po tirotoksikozės, kai skydliaukė nebeišskiria pakankamai hormonų. Tokia būklė veda link hipotirozės. 
    
3. Eutiroidinė. Šios tiroidito fazės metu skydliaukės hormonų lygis yra normalus. Ji gali pasireikšti laikinai po tirotoksikozės, prieš hipotirozę, arba skydliaukei atsigavus po uždegimo, kuomet ji gali palaikyti normalų hormonų lygį.

Tiroidito fazę paprastai nustato gydytojas endokrinologas. 
 

Tiroidito priežastys
 

Skydliaukės uždegimą gali sukelti:

• autoantikūniai (dažniausia priežastis);
• tam tikri vaistai;
• radiacija;
• mikroorganizmai (virusai ir bakterijos).

Autoimuninis tiroiditas, kitaip vadinamas Hašimoto tiroiditas, pasireiškia tuomet, kai organizmas pradeda pulti pats save (sukelia antikūnai).
 

Tiroidito tipai
 

Išskiriami tokie pagrindiniai tiroidito tipai:

• Hašimoto (autoimuninis) tiroiditas. Tai labiausiai paplitęs tiroidito tipas. Sergant tokia liga, imuninė sistema atakuoja sveiką skydliaukės audinį ir jį ardo. Todėl ilgainiui gali sulėtėti skydliaukės veikla – išsivystyti hipotirozė. Nėra aišku, kodėl žmonės serga tokia liga, tačiau žinoma, kad ji paveldima. Autoimuninis tiroiditas daug dažniau pasireiškia moterims nei vyrams. Didesnė rizika susirgti šia ir kitomis autoimuninėmis ligomis (pavyzdžiui, 1 tipo cukrinio diabetu, Adisono liga) būdinga vyresnio amžiaus žmonėms. 
   
• Poūmis (virusinis, De Kerveno) tiroiditas. Tiksli jo priežastis nėra aiški. Tačiau manoma, kad poūmį tiroiditą sukelia virusinė infekcija, nes dažniausiai juo susergama po viršutinių kvėpavimo takų infekcijos. Paprastai ši liga trunka apie 6 sav., bet gali užsitęsti ir ilgiau. Poūmiu tiroiditu sergantiems pacientams dažniausiai pasireiškia bendri negalavimai: silpnumas, raumenų skausmas, karščiavimas. Skydliaukė būna padidėjusi, kieta ir itin skausminga. Dėl suintensyvėjusios skydliaukės veiklos gali pasireikšti nervingumas, padažnėti širdies plakimas, padidėti prakaitavimas, atsirasti drebulys. Pasireiškus skydliaukės nepakankamumui, gali atsirasti nuovargis, lėtumas, jautrumas šalčiui, oda tapti sausa ir išblyškusi, padidėti svoris, išsausėti plaukai, lūžinėti nagai, užkimti balsas, užkietėti viduriai, moterims – dingti mėnesinės.
   
• Pogimdyminis tiroiditas. Ši liga gali atsirasti praėjus metams po gimdymo, ypač moterims, turinčioms skydliaukės problemų. Tačiau daugeliu atvejų požymiai aptinkami jau nėštumo metu. Taikant gydymą, skydliaukė paprastai atsistato per 18 mėn. Po pogimdyminio tiroidito dažniausiai vystosi hipotirozė.
   
• Tylus arba neskausmingas tiroiditas. Kaip jau išduoda pavadinimas, šiai ligai nebūdingi jokie simptomai. Tylus tiroiditas panašus į pogimdyminį. Gydantis, skydliaukės atsistatymas paprastai trunka iki 18 mėn. Ši liga prasideda nuo hipertirozės, po kurios eina ilgesnis hipotirozės laikotarpis. 

Kiekvienu iš šių atvejų būtinas tikslingas tiroidito gydymas. Todėl pastebėjus bet kokius anksčiau minėtus ligos požymius ir simptomus, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju.
 

Tiroidito diagnostika
 

Dažniausiai autoimuninis tiroiditas diagnozuojamas atlikus aTPO tyrimą. Jo metu įvertinamas antikūnų prieš skydliaukės peroksidazę (Anti-TPO) rodiklis. Retesniais atvejais gali būti nustatinėjami kiti antikūnai, tokie kaip Anti-Tg (antikūnai prieš tiroglobuliną). 

Siekiant įvertinti tiroiditui būdingą skydliaukės vaizdą, atliekamas ultragarsinis tyrimas. Diagnozavus uždegimą, tikslinga atlikti skydliaukės hormonų tyrimus (TTH, FT4, FT3), padedančius įvertinti skydliaukės funkciją. 

Užsiregistruokite reikalingiems tyrimams artimiausioje „Antėja laboratorija“ klinikoje. 
 

Tiroidito gydymas
 

Autoimuninio tiroidito gydymas priklauso nuo skydliaukės funkcijos. Jei ši nesutrikusi, gydymas netaikomas.

Sergantiems hipotiroze dažniausiai skiriama pakaitinė hormonų terapija - skydliaukės hormonas levotiroksinas geriamų tablečių forma. Kai medžiagų apykaita normalizuojasi, gydytojas gali pakoreguoti hormonų dozę.

Hipertirozės gydymas priklauso nuo uždegimo tipo ir ligos simptomų. Pavyzdžiui, beta adrenoblokatoriais mažinamas greitas širdies plakimas ir drebulys. Esant skausmui, jis gali būti malšinamas nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo. Antitiroidiniai vaistai gali padėti sumažinti skydliaukės gaminamų hormonų kiekį. Siekiant sumažinti pačią liauką ir palengvinti ligos simptomus, kartais skiriamas radioaktyvus jodas.

Papildomai gali būti rekomenduojami seleno preparatai. Sergantiems arba linkusiems sirgti lėtiniu autoimuniniu tiroiditu rekomenduojama vengti streso, maisto papildų ir vaistinių preparatų, kuriuose yra jodo.
 

Mityba sergant tiroiditu
 

Tiroidito mityba priklauso nuo ligos tipo. Pavyzdžiui, sergantiems hipotiroze (skydliaukės funkcija yra sulėtėjusi) naudinga vartoti tokius maisto produktus:

• kiaušinius – geriausia juos valgyti pilnus, nes trynyje yra daug jodo ir seleno, o baltyme – baltymų;
• mėsą – naudinga visa mėsa, įskaitant ėrieną, jautiena, vištiena ir kt.;
• žuvį – naudingos visos jūros gėrybės, įskaitant lašišą, tuną, otą, krevetes ir t. t.;
• daržoves – tinka visos, tačiau kryžmažiedes daržoves, ypač virtas, reikėtų vartoti saikingai;
• vaisius – naudingi visi vaisiai, taip pat uogos;
• grūdus ir sėklas be glitimo – tinka ryžiai, grikiai, bolivinės balandos, ispaninio šalavijo ir linų sėklos;
• pieno produktus – naudingi visi pieno produktai, įskaitant pieną, sūrį, jogurtą ir t. t.

Sergantiems hipotiroze naudinga laikytis dietos, kurioje gausu daržovių, vaisių ir liesos mėsos. Šie maisto produktai turi palyginus mažai kalorijų ir yra sotūs, todėl gali padėti išvengti svorio padidėjimo. Esant tokiai organizmo būklei, rekomenduojama rinktis gėrimus be kofeino. 

Mityba sergant Hašimoto tiroiditu labai panaši. Šiuo atveju naudingi tokie maisto papildai kaip:

• selenas;
• cinkas;
• kurkuminas;
• vitaminas D;
• B grupės vitaminai;
• magnis;
• geležis.

Tiesa, prieš jų vartojimą reikėtų pasitarti su gydytoju. 

Sergantiems hipertiroze naudinga vartoti:

mažai jodo turinčius maisto produktus (nejoduotą druską, kiaušinių baltymus, šviežias arba šaldytas daržoves, nesūdytus riešutus, žoleles ir prieskonius, medų);
kryžmažiedes daržoves (brokolius, žiedinius ir lapinius kopūstus, ropes, rukolą, ridikėlius);
vitaminus ir mineralus (jodą, seleną, cinką, kalcį ir vitaminą D);
sveikuosius riebalus (avokadus, riešutus, alyvuogių aliejų);
prieskonius (ciberžolę, žalius aitriuosius pipirus).

Tinkama tiroidito dieta gali padėti pagerinti sergančiojo sveikatos būklę.

Iš pradžių skydliaukės uždegimas gali būti sunkiai pastebimas, todėl norint diagnozuoti tokią ligą dažniausiai reikalingi kraujo tyrimai. Atlikite juos „Antėja laboratorija“ ir išsiaiškinkite tikrąją savo sveikatos būklę.