Cisticerkozė arba kiaulinis kaspinuotis – ligą sukelia Cysticercus cellulosae lerva „Taenia solium“ (kiaulės kaspinuotis). Kiaulės kaspinuočiu užsikrečiama suvalgius žalios arba nepakankamai termiškai apdorotos kiaulienos, kurioje yra kiaulės kaspinuočio cistų. Taip pat galima užsikrėsti kiaušinėliais per nešvarias rankas, jei yra buvęs jų kontaktas su kiaulės išmatomis ar žalia mėsa. Didžiausias pavojus užsikrėsti yra tose vietovėse, kur augalai ar daržai tręšiami kiaulės išmatomis.
Nuo patekimo į organizmą iki kirmino išsivystymo praeina 2–3 mėn. Iki cisticerkozei būdingų simptomų pasireiškimo gali praeiti nuo kelių mėnesių iki metų. Su krauju, kirmino kaiušinėlių patenka į įvairias organizmo vietas. Žmogaus raumenyse, odoje, smegenyse išauga kaspinuočio lervos – cisticerai.
Ligos simptomai priklauso nuo cistų skaičiaus, jų dydžio, vietos. Dažniausias simptomas yra galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, epilepsiniai traukuliai, simptomai, panašūs į insultą. Poodžio cisticerkozei būdingi minkšti mazgai po oda, kurie žuvus lervai kalkėja, tampa kieti ir skausmingi. Cisticerkozė gali būti įtariama, jei žmogus buvo šiltuose kraštuose ir valgė kiaulienos ar turėjo kontakto su kiaulės išmatomis.
TYRIMAI. Pirmiausia verta atlikti išmatų tyrimą mikroskopu ieškant kaspinuočio narelių (koprogramą). Ligai diagnozuoti reikalingas bendras kraujo tyrimas ( parodo uždegimą ir eozinofiliją – tam tikrų kraujo ląstelių, rodančių parazito buvimą organizme, padidėjimas) ir specifinis IgG kraujo tyrimas – leidžia laboratoriškai patvirtinti, kad organizme yra kiaulinis kaspinuotis arba jo lervos.
