Laimo liga (boreliozė)

Laimo liga (boreliozė)

Laimo liga arba boreliozė – tai erkių, besimaitinančių žmonių ir gyvūnų krauju, platinama liga, galinti pasireikšti gripą primenančiais simptomais – sąnarių patinimu, silpnumu ar net laikinu paralyžiumi. Ją sukelia bakterijos Borrelia burgdorferi, kurios perduodamos per kraują, su erkių seilėmis. Laimo ligos požymiai yra nespecifiniai ir dažnai primena kitų ligų simptomus (virusinių infekcijų, įvairių sąnarių sutrikimų, raumenų skausmų, lėtinio nuovargio sindromo ar net depresijos).

Prieš atliekant pacientui tyrimą dėl laimo ligos, svarbu įvertinti tikimybę, kad pacientas yra užsikrėtęs. Svarstytini šie faktoriai:

  • Simptomai – ar pacientas turi atitinkamus ligos simptomus?
  • Geografija – ar pacientui teko pabuvoti tose vietovėse, kur liga yra labiau tikėtina?
  • Elgesys – ar paciento elgesys turi rizikos veiksnių erkėms įsisiurbti?

Jei nuspręsite, jog yra pagrįsta tikimybė, kad jūsų pacientas turi laimo ligą, serologinis tyrimas gali būti labai naudingas. Svarbu atminti, kad imuninis atsakas po užsikrėtimo gali užtrukti kelias savaites, kol serologinis tyrimas rodys teigiamus rezultatus. Tai reiškia, kad pacientai su ankstyvais laimo ligos pradiniais požymiais, pavyzdžiui eritema migrans, tiriant pirmą kartą, gali gauti neigiamą serologinio tyrimo rezultatą. Dėl šios priežasties rekomenduojama, kad tokiems pacientams būtų diagnozuota ir gydoma laimo liga nedelsiant, be serologinio tyrimo. Tuo tarpu pacientai, kurie serga 4 savaites ar ilgiau, beveik visada turi antikūnus. Todėl, serologiniai tyrimai ypač yra naudingi vėlesnėse ligos stadijose.

Tiriant laimo ligos antikūnus, CDC rekomenduoja 2-pakopų procesą. Pirmajame etape serumas tiriamas naudojant labai jautrų, bet nepakankamai specifinį kiekybinį tyrimą, tai dažniausiai būna imunofermentinis, pavyzdžiui, ELISA. Jei pirmasis tyrimas yra neigiamas, daugiau tirti nerekomenduojama. Jei pirmasis tyrimo rezultatas yra teigiamas arba abejotinas (taip pat vadinamas „ribiniu“), turi būti atliekami antrosios pakopos tyrimai.

Antrame etape kad nustatyti IgM ir IgG antikūnų klases serumas tiriamas imunobloto būdu, dar vadinamu westernblotu (WB), nustatant antikūnus prieš skirtingus B. burgdorferi

antigenus. Kai kurie iš šių antigenų yra nustatomi ir kitų, panašių į minėtuosius antigenus, mikroorganizmų egzistavimo metu. Todėl net neinfekuotieji pacientai paprastai turi bent 1 reaktyvią juostelę. Svarbiausias klausimas yra ne ar aptinkama reaktyviųjų juostelių, o kiek? Tyrimas laikomas teigiamu, jeigu serume esantys antikūnai reaguoja bent su 5 iš 10 vertinamųjų juostelių IgG tyrimui ir bent su 2 iš 3 IgM tyrimo juostelėmis.

Yra begalė dezinformacijos apie laimo ligos tyrimus, ypač, kad pirmasis tyrimo etapas yra nejautrus. Šis mitas yra taip išsiplėtojęs, kad netgi dažnai pirmojo etapo tyrimai yra nebenaudojami, mat netinkamai tikimasi teigiamų rezultatų, pacientams, kurie yra ankstyvosiose infekcijos stadijose, nors jiems serologiniai tyrimai dar yra nerekomenduotini. Tiesą sakant, vėlesnėse stadijose pirmos pakopos laimo ligos tyrimai yra gana jautrūs. Taip pat, pakankamai jautrūs, kad reaguotų į kai kurių pacientų kitų spirochetinių infekcijų atvejus, pavyzdžiui, erkinės šiltinės, sifilio arba leptospirozės, taip pat būtų veikiami kitų infekcinių ir neinfekcinių būklių.

REKOMENDUOJAMI TYRIMAI. Tiksliausi tyrimai būna po kelių savaičių nuo erkės įsisiurbimo, kai organizme spėja susiformuoti specifiniai antikūnai (IgG, IgM). Jei aplink erkės įkandimo vietą atsiranda paraudimas ir dar turima gyva erkė, ją galima ištirti ją PGR metodu, tai labai tikslus tyrimas.