Reumatoidinis artritas

Reumatoidinis artritas

Reumatoidinis artritas – tai lėtinė autoimuninė liga, kuomet sąnariuose nuolat vyksta uždegiminiai procesai. Dažniausiai pažeidžiama keletas sąnarių, simetriškai abiejose pusėse – rankų, riešų sąnariai, taip pat alkūnės, pečiai, klubai, keliai, pėdos. Sergant šia liga pasireiškia bendras nuovargis, kartais karščiuojama, po oda aplink sąnarius atsiranda mazgelių (ypač alkūnių srityje), kraujyje stebima mažakraujystė. Reumatoidiniu artritu galima susirgti bet kokio amžiaus, tačiau dažniausiai liga atsiranda 30-50 m., dažniau serga moterys, nei vyrai.

Liga diagnozuojama pagal pasireiškiančius simptomus ir eigą, tačiau kartu yra būtini ir laboratoriniai tyrimai. Atlikus juos galima atmesti kitokios kilmės sąnarių uždegimą arba patvirtinti šią autoimuninę ligą, kuriai reikalingas specifinis gydymas. Taip pat jau pradėjus gydyti reumatoidinį artritą pagal tyrimų rezultatus yra sekama jo eiga ir atsakas į gydymą.

  • Reumatoidinis faktorius – reikalingas ligos diagnozei, jei jis neigiamas, tačiau ligos simptomai nesiliauja, atliekamas antiCCP.
  • Anti CCP – reikalingas diagnozei, jei RF yar neigiama.
  • Bendras kraujo tyrimas – parodo, ar yra anemija (mažakraujystė) ir uždegimas, kurie būdingi reumatoidiniam artritui, o kartu leidžia spręsti apie bendra organizmo būklę ir ligos aktyvumą.
  • ENG – eritrocitų nusėdimo greitis būna padidėjęs, kuo liga aktyvesnė. Taip pat tiriamas kai jau pradėtas gydymas – atsakui į jį įvertinti.