Amiloidozė

Amiloidozė

Amiloidozė – tai daugelį organų pažeidžianti liga, kurios metu įvairiuose organuose, tarp ląstelių, atsideda baltymai. Šie baltymai vadinami amiloidu. Jis sutrikdo organų veiklą (kepenų, inkstų, širdies, šlapimo pūslės, žarnyno, atsiranda darinukų lūpose, dantenose). Liga išsivysto, kai organizme būna daugiau nei būtina tam tikrų baltymų – mielominės ligos, įvairių lėtinių uždegimų metu, paveldimų ligų atvejais. Amiloidozė prasideda iš lėto. Ligoniai skundžiasi silpnumu, nuovargiu, tinimais, kaulų skausmais, virškinimo sutrikimais. Dažniausiai serga vyresnio amžiaus žmonės, ypač ilgai sergantys uždegiminėmis ligomis – reumatoidiniu artritu, gastritu ir kt.

TYRIMAI. Amiloidozei būdingas padidėjęs baltymo, kalcio, cholesterolio kiekis kraujyje. Baltymo taip pat būna padidėję šlapime, be to šlapimo tyrimas naudingas inkstų funkcijai, kuri dažniausiai sergant amiloidoze pablogėja. Gydytojas pastebėjęs, kad bendrame kraujo tyrime sumažėję eritrocitų, gali įtarti mielominę ligą ir detaliau ištirti dėl jos. Taip pat bendras kraujo tyrimas rodys amiloidozei būdingą uždegimą.