Geležies tyrimas

Geležies stoka organizme (ikianeminė būklė)

Geležies stoka organizme – labai dažnas ir sunkiai diagnozuojamas negalavimas. Geležies stoka dažniausiai pasireiškia nespecifiniais simptomais.

Geležis reikalinga hemoglobino gamybai. Su maistu per mažai geležies dažnai gauna kūdikiai, paaugliai, nėščios ir maitinančios moterys. Atsiradusi geležies stoka organizme silpnina žmogaus raumenis. Gali būti jaučiamas bendras silpnumas, greitas nuovargis, ištvermės sumažėjimas, šlapimo nelaikymas kosint, čiaudint ar juokiantis, dažnas šlapinimasis. Stokojant geležies lėtai atsinaujina žmogaus kūno ląstelės, tai ypač matoma kūno paviršiuje: oda tampa plona ir sausa, galimi jos įtrūkimai, ypač lūpų ir akių kampučiuose. Plaukai auga lėtai, plonėja, sausėja, neblizga, lūžinėja ir retėja. Nagai taip pat plonėja, neblizga, lūžinėja bei ant jų atsiranda skersinis banguotumas. Pakinta liežuvio ir burnos gleivinė. Retas bet įdomus geležies trūkumo požymis moterims ir vaikams – skonio pakitimas. Tuomet norima valdyti molį, kreidą, dantų pastą, ledą ar krakmolą. Nesant pakankamai geležies tyrimas parodo sutrinkusias fermentines reakcijas. Tai atsispindi nervų sistemoje – atsiranda nestabilios emocijos, polinkis į depresiją, kai kurių kvapų nemėgimas, galvos skausmai ir net intelekto bei elgesio pokyčiai. Taip pat sutrinka imuninė sistema – blogai gyja žaizdos bei dažnai sergama peršalimo ligomis. Kurį laiką organizme dar užtenka geležies atsargų (kaupiama kepenyse) ir hemoglobino kiekis kraujyje nėra sumažėjęs. Tačiau tos atsargos greitai išsenka ir išsivysto mažakraujystė, kadangi hemoglobino organizme pagaminama nepakankamai.

TYRIMAI. Jei kraujyje trūksta feritino, tai trūksta ir geležies. Tiek feritiną, tiek geležį kraujyje galima išmatuoti ir diagnozuoti geležies stoką, ją gydyti ir išvengti anemijos. Bendrasis kraujo kūnelių tyrimas nerodo geležies atsargų, rodo tik vėlesnę šio negalavimo stadiją – mažakraujystę.

Geležies tyrimas