Geležies stokos anemija

Geležies stokos anemija

Geležies stokos anemija – kraujo liga, kuriai būdinga eritrocitų (raudonųjų kraujo kūnelių) ir (arba) hemoglobino (Hb) sumažėjimas kraujo tūrio vienete. Atsiranda, kai nepakankamai pasigamina eritrocitų, ar kai eritrocitų netenkama ir suyra daugiau negu gaminasi. Būtina pastebėti, kad anemija gali būti kitos ligos požymis ir yra svarbu rasti anemiją sukėlusią priežastį, t. y. pagrindinę ligą. Lietuvos medikai kasmet diagnozuoja apie 30 tūkst. lėtinės anemijos (mažakraujystės) atvejų.

Nuovargis, silpnumas – dažniausi jos požymiai. Moterims ir merginoms anemija gali pasireikšti dėl gausaus kraujavimo per mėnesinių ciklą. Nėštumas nesukelia mažakraujystės, bet tuo laikotarpiu dėl hormonų apykaitos pakitimų kraujas tarsi prasiskiedžia, jo lyg ir padaugėja, todėl irgi trūksta geležies. Vis dėlto anemijos atvejų tarp nėščiųjų Lietuvoje užfiksuojama nedaug, šio negalavimo priežastys dažniausiai būna atsiradusios jau anksčiau.

Mažakraujystę gali sukelti ir kraujavimas iš virškinamojo trakto dėl lėtinių ligų, tarkime, opinio kolito ar Krono ligos. Lietuvoje, kaip ir Vakarų Europoje, sergamumas šiomis žarnyno ligomis didėja ir sunkėja. Jas lemia gyvenimo būdas, maitinimosi pasikeitimai. Vis dėlto nustatyti, kas iš tikrųjų sukelia mažakraujystę, ne taip paprasta. Pasak gydytojų, lėtinė anemija trunka labai ilgai ir dažnai diagnozuojama pavėluotai, nes turi daug paslėptų formų. Jos išryškėja tik tada, kai hemoglobino sumažėja iki kritinio lygio. Ūmi anemija nustatoma greičiau, ją „išduoda“ atsiradę širdies skausmai, dažnas plakimas, labai greitas nuovargis, dusulys, fizinio krūvio netoleravimas.

Geležies stokos mažakraujystė – mažakraujystė, pasireiškianti kuomet organizmo geležies rezervų nepakanka normaliai eritrocitų gamybai. Bendruoju kraujo tyrimu pamatoma, kiek ir kokio dydžio kraujyje yra raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų), bei kiek juose yra hemoglobino. Jei hemoglobino yra mažiau, nei 120 gramų litre kraujo, tai diagnozuojama mažakraujystė. Eritrocitai – maži ir blyškūs. Vieną iš keturių mažakraujystės atvejų sukelia ne geležies stoka, bet lėtinė liga: vėžys, infekcija ar neinfekcinis uždegimas. Šiais atvejais nereikėtų skubėti skirti geležies preparatų mažakraujystės gydymui, o reikėtų išmatuoti feritino koncentraciją kraujyje. Sergant minėtomis lėtinėmis ligomis feritino pakanka – reikėtų pirmiausia gydyti lėtinę ligą, o geležies preparatus vartoti labai saikingai.