Epilepsija: formos, priežastys, simptomai - "Antėja laboratorija"

Epilepsija: formos, priežastys, simptomai

Epilepsija viena dažniausių lėtinių neurologinių ligų. Ja galima susirgti bet kuriame amžiuje. Tyrimų duomenys rodo, kad tikimybė patirti traukulių priepuolį bent 1 kartą gyvenime yra apie 9 proc., tačiau tikimybė, kad bus nustatyta epilepsijos diagnozė, siekia apie 3 proc. Deja, tačiau daliai sergančiųjų, net ir atlikus reikiamus tyrimus, ne visada pavyksta nustatyti epilepsijos priežastį. Plačiau apie šią ligą – jos formas, priežastis, simptomus ir dar daugiau – pasakojame toliau tekste.

Kas yra epilepsija?    

Epilepsija – tai neurologinė liga, dažniausiai pasireiškianti traukulių priepuoliais, rečiau epilepsijos metu pasireiškia netraukuliniai priepuoliai. Traukulių metu žmogus įprastai netenka sąmonės, atsiranda viso kūno įsitempimas, kuriuos seka ritmiškas, pasikarotjantis galūnių ir kūno trūkčiojimas, kartais būna sukandžiojamas liežuvis, nevalingai pasišlapinama, kartais pasituštinama. 

Traukulių priepuolių yra įvairių rūšių, jie gali užsitęsti nuo keletos sekundžių iki keliolikos minučių arba ilgiau, taip pat gali kartotis dažnai (keletą ar kelioliką kartų per dieną), o kartais retai – vieną kartą per kelis metus. Atsigavęs po tipinio traukulių priepuolio, ligonis dažniausiai nieko neprisimena, būna išpiltas prakaito, pavargęs, vangus, jam sunku orientuotis aplinkoje. Visiškai atsigauti pacientas gali tik po kelių valandų

Epilepsija vaikams ir kūdikiams

Epilepsija gali prasidėti bet kuriame gyvenimo tarpsnyje, tačiau dažniausiai ji diagnozuojama vaikams ir vyresniems nei 65 metų žmonėms. Apie 60 proc. šios ligos atvejų prasideda vaikystėje. Kai kurie vaikai, sergantys epilepsija, priepuolius išauga, o kitiems jie gali tęstis ir suaugus. Nors kiekvienas atveji yra skirtingas, dažnai epilepsija vaikui sėkmingai sukontroliuojama vaistais, kas leidžia mėgautis normalia ir aktyvia vaikyste.

Vaikams pasitaikanti epilepsijos forma su absanso tipo priepuoliais, dažnai gali būti ilgai neatpažįstama ir nediagnozuota. Jai būdingas trumpalaikis sąmonės sutrikimas, sąstingis, įvykių nesekimas. Absansas pasireiškia užsitęsusiu žvilgsniu, nevalingais smulkiais judesiais ranka ar mirkčiojimu. Pats vaikas to neatsimena. 

Infantiliniai spazmai – epilepsijos rūšis, kuriai būdinga priepuolių pradžia kūdikystėje. Ji pasireiškia vienam iš maždaug 2–4 tūkstančių vaikų. Infantiliniai spazmų rizika didžiausia pirmaisiais metais po gimimo. Labai dažnai jie atsiranda 3–6 mėnesių amžiaus kūdikiams. 

Paprastai infantiliniai spazmai prasideda trumpais, retais priepuoliais, susijusiais su miegu ir verkimu. Atrodo, kad kūdikis tiesiog krūpčioja, išsigąsta ar jam suskausta pilvuką, kadangi dažnai po to jis pradeda verkti. Dažniausiai spazmai būna simetriški, tačiau kartais jie gali būti ryškesni vienoje ar kitoje pusėje. Itin dažnai priepuoliai pasireiškia serijomis, vienas paskui kitą. Paprastai jie ištinka tuoj pabudus, tačiau gali kartotis ir bet kuriuo paros metu. Infantiliniai spazmai siejami su Westo sindromu. 

Epilepsija kūdikiui gali sukelti vystymosi sutrikimus, vangumą, nejudrumą, gali atsilikti psichomotorinė raida.

Epilepsijos formos

Pagal pasireiškiančių traukulių tipą išskiriamos tokios epilepsijos formos:

Generalizuota epilepsija

Sergant tokios formos epilepsija, dažniausiai pasireiškia viso kūno traukuliai. Jų metu paveikiami abu smegenų pusrutuliai. Generalizuoti priepuoliai gali būti motoriniai, kuomet stebimi nevalingi kūno judesiai, arba nemotoriniai, daugiau susiję su sąmonės ar suvokimo sutrikimu.

Išskiriami tokie generalizuoti priepuoliai:

  • absansai (sustingimo epizodai), 
  • mioklonijos (labai trumpi, greiti viso kūno sutrūkčiojimai),
  • kloniniai traukuliai (galūnių ir viso kūno ritmiškas trūkčiojimas) ,
  • toniniai traukuliai (viso kūno raumenų įsitempimas),
  • toniniai-kloniniai traukuliai (viso kūno raumenų įsitempimas),
  • atoniniai (astatiniai) priepuoliai (viso kūno raumenų įsitempimas, po kurio pasireiškia ritmiškas kūno ir galūnių trūkčiojimas – šis priepuolių tipas dažniausias),
  • atoniniai (astatiniai) priepuoliai (raumenų tonuso trumpalaikis praradimas).

Generalizuota epilepsija dažniausiai prasideda vaikystėje. Tačiau ji gali paveikti ir suaugusiuosius.

Židininė epilepsija

Tokios formos epilepsija sergantiems žmonėms pasireiškia židiniai traukuliai. Kitaip nei generalizuoti, jie paveikia tik vieną smegenų dalį. Židininiai priepuoliai skirstomi į:

  • Židininius priepuolius be sąmonės praradimo, jų metu sąmonė ir suvokimas nėra prarandami. Židininiai priepuoliai būna motoriniai (kai atsiranda nevalingi vienos pusės galūnių ar kūno judesiai), sensoriniai (kai pacientas patiria neįprastus jutimus savo kūne, paprastai vienoje pusėje), autonominiai (vegetaciniais) (kai atsiranda autonominių kūno funkcijų pakitimų) arba psichiniai (kai pasikeičia žmogaus psichika).
  • Židininius priepuolius su sąmonės ar suvokimo sutrikimu, kurių metu sutrinka sąmonė ar aplinkos suvokimas.

Progresuojant židininės epilepsijos priepuoliui, priepuolis gali generalizuotis ir pereiti į generalizuotą epilepsiją, tai vadinama židinine epilepsija su antrine generalizacija.

Kombinuota generalizuota ir židininė epilepsija

Tokiai epilepsijai būdingi ir generalizuoti, ir židiniai priepuoliai. Ji susijusi su Draveto sindromu – labai reta ir sunkia epilepsijos forma, kai ligos eigoje sutrinka psichinė raida. Paprastai tokią būklę sukelia SCN1A geno mutacija. 

Sergant Draveto sindromu, informacija nėra optimaliai perduodama tarp nervinių ląstelių, o tai sukelia epilepsijos priepuolius ir vėluojantį vystymąsi. Paprastai tokia liga prasideda nesulaukus vienerių metų. Berniukams ji pasireiškia dažniau nei mergaitėms. 

Epilepsijos priežastys

Sergant epilepsija, galvos smegenų neuronuose atsiranda staigūs elektrinio aktyvumo pliūpsniai, toks nenormalus nervinių ląstelių aktyvumas paprastai sukelia kūno traukulius. Daugeliu atvejų nėra iki galo aišku, kodėl taip nutinka. Gali būti, kad tai iš dalies lemia genai, turintys įtakos smegenų veiklai, nes maždaug 1 iš 3 šia liga sergančių žmonių turi ja sergančių šeimos narių.

Epilepsiją ar traukulių priepuolius gali sukelti smegenų pažeidimas, atsiradęs dėl: 

  • galvos smegenų traumos,
  • galvos smegenų auglio,
  • piktnaudžiavimo narkotikais ar alkoholiu,
  • smegenų infekcijos,
  • įvykusio išeminio ar hemoraginio insulto,
  • autoimuninių surigimų, tokių kaip autoimuninis encefalitas,
  • deguonies trūkumo smegenims (pvz., dūstant),
  • sunkaus gimdymo, kuomet vaisius ilgą laiką negauna deguonies,
  • nukritusios gliukozės koncentracijos kraujyje,
  • sutrikus elektrolitų pusiausvyrai organizme,
  • apsinuodijus smalkėmis,
  • kita.

Visgi kartais taip ir nepavyksta išsiaiškinti, nuo ko atsiranda epilepsija. 

Epilepsijos simptomai

Epilepsijos požymiai ir simptomai gali būti: 

  • laikinas sumišimas,
  • sąmonės sutrikimas,
  • staigus riktelėjimas, sustingimas,
  • akių žvilgsnis į viršų,
  • nekontroliuojami trūkčiojantys rankų ir kojų judesiai,
  • garsus kvėpavimas,
  • vyzdžių išsiplėtimas,
  • psichologiniai simptomai, tokie kaip baimė, nerimas arba deja vu jausmas,
  • putos iš burnos,
  • veido pamėlynavimas,
  • nevalingas šlapinimasis, tuštinimasis,
  • miegas.

Epilepsijos simptomai skiriasi priklausomai nuo priepuolio tipo. Daugeliu atvejų sergančiajam pasireiškia to paties tipo priepuoliai. 

Epilepsijos priepuolis

Epilepsijos priepuolis atsiranda dėl nenormalaus smegenų žievės nervinių ląstelių (neuronų) aktyvumo – staigių ir stiprių elektrinių iškrūvių, kurie trumpam paveikia žmogaus išvaizdą ar veiksmus. Jį galima apibrėžti kaip staigų, nevalingą, laikiną elgesio pakitimą, kuris apima sąmonės, judesių, jutimų, autonominės nervų sistemos pokyčius, lydimus nenormalių smegenų elektrinių iškrūvių. Epilepsijos priepuoliai kartojasi ilgą laiką ir gali neišnykti visą gyvenimą. 

Epilepsijos diagnostika

Siekiant diagnozuoti epilepsiją, atliekama elektroencefalograma (EEG),  galvos magnetinio rezonanso tomografija (MRT), genetiniai tyrimai ir kt.

Į epilepsijos panašius priepuolius ar alpimą gali sukelti ir kitos ligos, todėl vertėtų atlikti ir laboratorinius tyrimus:

  • Gliukozė – didelis arba mažas jos kiekis gali sukelti alpimo priepuolius, traukulius, net komą. Vertinama, ar nėra cukrinio diabeto.
  • Bendras kraujo kūnelių tyrimas – parodo bendrą organizmo būklę, taip pat uždegimą, rodikliai pakinta esant meningitui ir encefalitui, kurie taip pat gali sukelti priepuolius, panašius į epilepsiją.
  • Jeigu ši liga jau diagnozuota ir gydoma valproinės rūgšties preparatais („Convulex“, „Depakine Chrono“ ir kt.), būtina tirti jos koncentraciją kraujyje, kad nebūtų perdozuota.
  • Elektrolitų tyrimas kraujyje – pavyzdžiui, padidėjęs ar sumažėjęs natrio kiekis kraujyje gali lemti traukulių atsiradimą.

Visus šiuos laboratorinius tyrimus galite atlikti klinikoje „Antėja“. 

Epilepsijos gydymas

Tinkamas gydymas gali padėti sumažinti epilepsijos priepuolių skaičių arba juos visiškai suvaldyti. 

Galimi epilepsijos gydymo būdai:

  • vaistai nuo epilepsijos – tai pagrindinis gydymas;
  • specialios dietos (pvz., ketogeninė dieta), kuri gali padėti kontroliuoti traukulius.
  • tam tikrais atvejais gali būti taikoma epilepsijos chirurgija.
  • tam tikrais atvejais gali būti taikoma klajoklio nervo stimuliacija.

Kai kuriems žmonėms epilepsijos gydymas reikalingas visą gyvenimą. Tačiau yra galimybė jį nutraukti, jei traukuliai išnyksta.

Pirmoji pagalba epilepsijos priepuolio metu    

Siekiant padėti priepuolio ištiktam žmogui, reikėtų:

  • Prilaikyti krentantį žmogų ir patraukti visus pavojingus daiktus, siekiant išvengti susižalojimo.
  • Užfiksuoti traukulių pradžios laiką.
  • Pasistengti prilaikyti priepuolio ištikto žmogaus galvą, padėti po ja minkštą daiktą. Jokiu būdu tarp dantų nereikėtų dėti jokių kietų daiktų, o tuo labiau pirštų.
  • Saugoti, kad žmogus neužspringtų.
  • Atlaisvinti jo drabužius.
  • Neslopinti traukulių fizine jėga.
  • Priepuolio metu neduoti žmogui gerti ir nevežti jo į ligoninę.
  • Pasibaigus traukuliams, atverti kvėpavimo takus ir patikrinti kvėpavimą. Jei žmogus kvėpuoja, paguldyti jį  stabiliai ant šono ir stebėti sąmonę, kvėpavimą, pulsą.
  • Nestiprių traukulių ištiktam žmogui padėti atsisėsti, pašalinti visus pavojingus daiktus, ramiai kalbinti ir likti su juo, kol būklė taps normali.
  • Kviesti greitąją medicinos pagalbą.

Jeigu traukuliai kartojasi arba pasireiškė pirmą kartą gyvenime, jie trunka ilgiau nei 5 min., nežinoma traukulių priežastis, epilepsijos priepuolis ištiko nėščią moterį, kūdikį ar sergantį cukriniu diabetu arba po traukulių žmogus neatgauna sąmonės, reikėtų nedelsiant kviesti greitąją pagalbą.

Epilepsija sergantys žmonės jokiu būdu neturėtų būti atstumtieji. Taigi neleiskite, kad visuomenėje sklandantys mitai Jus suklaidintų. O jeigu patiems teko susidurti su šia liga ir norite atlikti išsamius tyrimus, apsilankykite klinikoje „Antėja“. Čia dirbantys gydytojai suteiks Jums išskirtinį dėmesį ir garantuos malonią patirtį.

 

DUK

Ar epilepsija paveldima?

Atrandama vis naujų genų, sukeliančių epilepsiją. Tačiau nėra 100 proc. rizikos šią ligą perduoti palikuonims. Todėl epilepsija sergančios mamos kūdikis nebūtai taip pat sirgs šia liga. 

Kai serga abu tėvai, tikimybė, kad sirgs ir jų vaikas yra didesnė. Tačiau jei tėvų epilepsija sukelta ne genų, o išsivystė dėl kitų priežasčių (pavyzdžiui, patirtos traumos, naviko ar smegenyse vykusio uždegimo), rizikos ją paveldėti nėra.

Ar epilepsija pagydoma?

Ši liga yra gydoma ir daugeliu atvejų visiškai išgydoma. Laikoma, kad žmogus pasveiko, jei priepuoliai nesikartoja ir nebegeriant vaistų. Jeigu medikamentinis gydymas nepadeda, gali būti atliekama operacija. Šiuo metu kitų alternatyvių gydymo būdų, galinčių išties padėti, nėra.

Kas išprovokuoja epilepsiją?

Epilepsiją gali išprovokuoti:

  • konkretus dienos ar nakties metas;
  • miego trūkumas;
  • liga (tiek su karščiavimu, tiek be);
  • mirksinčios ryškios šviesos arba raštai;
  • alkoholis (įskaitant nesaikingą alkoholio vartojimą arba alkoholio vartojimo nutraukimą);
  • narkotikai (pavyzdžiui, kokainas, ekstazis);
  • stresas;
  • menstruacinis ciklas ar kiti hormoniniai pokyčiai;
  • nesveika mityba, ilgas nevalgymas, dehidratacija, nepakankamas skysčių kiekis kraujyje, vitaminų ir mineralų trūkumas;
  • konkretus maistas, kofeino perteklius ar kiti produktai, galintys apsunkinti traukulius;
  • tam tikrų vaistų vartojimas.

Kai kurie žmonės gali pastebėti, kad priepuoliai atsiranda reaguojant į labai specifinius dirgiklius arba situacijas. Tai – refleksinė, kitaip dar vadinama aplinkos, epilepsija.

Kaip atpažinti epilepsiją?

Atpažinti šią ligą galima iš jai būdingų požymių ir simptomų, kuriuos aptarėme prieš tai tekste. 

Ar galima vairuoti sergant epilepsija?

Epilepsija sergantiems asmenims vairuotojo pažymėjimai gali būti išduodami arba atnaujinami, gydytojui neurologui atlikus patikrinimą ir reguliariai atliekant medicinines apžiūras. Tokiu būdu įvertinama epilepsijos ar kitų sąmonės sutrikimų būklė, klinikinė forma ir progresavimas. Žmonėms, kuriuos ištinka arba gali ištikti epilepsijos priepuoliai ar kiti staigūs sąmonės sutrikimai, vairuotojo pažymėjimai neišduodami, o juos jau turintiems – neatnaujinami.