Kasos vėžys – piktybinis navikas, išsivystantis virškinamosios sistemos liaukoje – kasoje. Dažnai ši liga vadinama „tylia“, nes būdama ankstyvos stadijos nepasižymi aiškiais, ryškiais simptomais. Kasos vėžiu dažniau serga vyrai, vyresnio amžiaus žmonės, per metus suserga 12,6 iš 100 000 gyventojų. Svarbiausias rizikos veiksnys yra cigarečių rūkymas. Kiek mažesnę reikšmę turi riebaus maisto, didelis kavos, alkoholio vartojimas, darbas su organiniais tirpikliais. Plačiau apie kasos vėžį pasakojame šiame įraše.
Pagrindinis rizikos veiksnys, siejamas su kasos vėžiu, yra tabako rūkymas. Šios ligos riziką taip pat didina didelis riebaus maisto, kavos ir alkoholio vartojimas. Alkoholiu piktnaudžiaujantys žmonės dažniau serga pankreatitu (kasos uždegimu), kuris taip pat padidina kasos vėžio riziką. Pastebėtina, kad mityba, kurioje gausu vaisių, daržovių ir augalinių skaidulų, pasižymi apsauginiu poveikiu ir ženkliai mažina kasos vėžio riziką.
Du kartus didesnė rizika susirgti šia liga būdinga sergantiems cukriniu diabetu. Kasos vėžio išsivystymo tikimybę taip pat didina darbas su pesticidais, dažais ir naftos produktais. 5–10 proc. visų kasos vėžio atvejų yra susiję su paveldėtu polinkiu susirgti šia liga.
Kasos vėžys dažnai nepasižymi aiškiais, specifiniais simptomais. Esant ankstyvajam ligos periodui, gali būti jaučiami neįprasti, tačiau švelnūs, neįkyrūs ir sunkiai apibūdinami pojūčiai viršutinėje pilvo dalyje, į kuriuos įprastai nekreipiama dėmesio. Ligai progresuojant, gali atsirasti bendras silpnumas, greitas nuovargis, pradėti mažėti kūno svoris.
Navikui augant, atsiranda daugiau simptomų. Vyraujantis iš jų priklauso nuo naviko vietos kasoje, t. y. nuo to, kokius artimiausius organus (tulžies latakus, tulžies pūslę, kepenis, skrandį, blužnį) vėžys pažeidžia.
Pagrindiniai kasos vėžio požymiai ir simptomai yra:
Sergant kasos vėžiu, taip pat gali būti jaučiamas nuovargis, bendras silpnumas, atsirasti žarnų nepraeinamumo simptomai (pykinimas, vėmimas), kraujavimas iš skrandžio, išsivystyti cukrinis diabetas.
Jei išsivysto kasos galvutės vėžys, gelta pasireiškia labai greitai, o jei kūno ir uodegos, simptomai būna vėlyvi, gelta atsiranda tik dėl metastazių į kepenis, esant naviko išplitimui. Augdamas ir didėdamas, kasos galvutės vėžys užspaudžia arčiausiai kasos galvutės esantį tulžies nutekamąjį lataką. Tuomet tulžis nebegali ištekėti į dvylikapirštę žarną, todėl patenka tiesiog į kraują – išsivysto mechaninė gelta. Paciento oda, akių baltymai pastebimai pagelsta, šlapimas tampa tamsus, išmatos šviesios, vargina odos niežulys.
Adenokarcinoma plinta labai greitai – limfa į limfmazgius, krauju į kepenis, plaučius. Tokiu atveju gali atsirasti šių organų pažeidimo simptomų
Visų pirma pacientą apžiūri šeimos gydytojas, kuris įvertina odos, gleivinių, akių spalvą ir įsitikina, ar nėra geltos, paklausia, ar nemažėja kūno svoris, ar yra apetitas, ar neskauda pilvo. Čiuopiant pilvą, pacientui gali skaudėti, įmanoma užčiuopti naviką. Atliekami kraujo, šlapimo tyrimai, krūtinės rentgenograma. Įtaręs kasos naviką, šeimos gydytojas pasiunčią pacientą atlikti išsamius tyrimus ir nustatyti galutinę diagnozę.
Kasos vėžiui nustatyti dažniausiai atliekami tokie tyrimai:
Kasos vėžio diagnostikoje svarbus ir kasos vėžio žymuo (Ca 19-9). Tai pagrindinis kasos vėžio rodiklis, pasižymintis net 80 proc. tikslumu. Esant kasos vėžiui, rodiklio koncentracija kraujyje tiesiogiai siejasi su naviko dydžiu ir stadija.
Išskiriamos 4 kasos vėžio stadijos:
Išgyvenamumas sergant kasos vėžiu labai priklauso nuo jo paplitimo, parinkto gydymo ir paciento būklės.
Tik ankstyvoje stadijoje aptiktas (nepasklidęs) kasos vėžys yra pagydomas. Tačiau net neradikalus gydymas gali pagerinti paciento gyvenimo kokybę. Gydymo metodo parinkimas priklauso nuo tokių faktorių kaip naviko dydis ir vieta, ligos stadija, paciento amžius ir bendra sveikatos būklė.
Dažniausiai taikomi kasos vėžio gydymo metodai:
Kartais šie metodai derinami tarpusavyje.
Deja, radikalus gydymas taikomas tik tada, kai kasos navikas nėra išplitęs. Navikui išplitus, daromos paliatyvios operacijos, kad nebūtų žarnų nepraeinamumo požymių. Chemoterapija tuomet yra neefektyvi.
Kai diagnozuojamas kasos vėžys, gyvenimo trukmė priklauso nuo jo išplitimo laipsnio.
Adenokarcinoma anksti diagnozuojama tik apie 20 proc. pacientų. Tuomet liga būna lokalizuota, neišplitusi ir galima taikyti operacinį gydymą. Bendras pacientų išgyvenamumas tokiais atvejais siekia 15–24 mėn.
Didžiajai daliai (apie 80 proc.) pacientų, kasos navikas nustatomas jau išplitęs ar metastazavęs. Tokiais atvejais bendras išgyvenamumas siekia vos 3–12 mėn.
Šiuo metu kasos vėžys yra trečioje su vėžiu susijusių mirties priežasčių vietoje Jungtinėse Amerikos Valstijose, Europoje – ketvirtoje. Prognozuojama, kad iki 2030 m. JAV ši liga pakils į antrąją vietą. Lietuvoje kasos vėžiu kasmet suserga apie 450–500 gyventojų, vyrai serga dažniau nei moterys, dauguma pacientų – 60–80 metų amžiaus.
Deja, daugumos kasos vėžio atvejų išvengti neįmanoma. Vis dėlto jo riziką galima sumažinti palaikant sveiką svorį, atsisakant rūkymo ir ribojant alkoholio vartojimą. Rekomenduojama valgyti daug spalvingų vaisių ir daržovių, neskaldytų grūdų, nes tokie maisto produktai gali padėti sumažinti vėžio riziką.
Asmenims, kurių šeimoje yra kasos vėžio atvejų, patartina pasikonsultuoti su genetiku. Tokiu būdu galima nustatyti, ar būtų naudinga atlikti genetinį tyrimą, siekiant suprasti kasos ar kitų vėžio rūšių riziką.
Kasos auglys gali būti labai pavojingas. Todėl ankstyva jo diagnozė be galo svarbi. Pajutus net ir švelnius, tačiau neįprastus pojūčius viršutinėje pilvo dalyje, rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją ir išsiaiškinti tikrąsias jų priežastis.
