Aterosklerozė

Aterosklerozė

Aterosklerozė arba kraujagyslių siaurėjimas – tai lėtinė liga, kurios metu riebalai ir kalcis kaupiasi ant kraujagyslių sienelių, sudaro opėjančias ir randėjančias plokšteles (ateromos). Sumažėjus kraujagyslių pločiui, kraujas neprateka, formuojasi trombai (kraujo krešuliai), sutrinka kraujotakos sistema ir organizmo aprūpinimas deguonimi, maisto medžiagomis, vitaminais, hormonais, elektrolitais ir pan.

Aterosklerozė yra besimptomė – žmogus nejaučia pokyčių, kol liga smarkiai neprogresuoja. Daugelį metų vykęs kraujagyslių „kalkėjimo“ procesas paūmėja staiga – dėl didesnio fizinio krūvio, streso, pakilusio kraujospūdžio. Negydoma aterosklerozė pažeidžia viso organizmo kraujagysles. Dažniausiai nukenčia širdies, smegenų, inkstų, žarnyno, rankų ir kojų kraujagyslės, tačiau susiaurėjus ar visiškai užakus vienoms kraujagyslėms, aterosklerozė pažeidžia ir kitus organus.

Pasak medikų, didžioji dalis pacientų nesuvokia, kad išgyvenę infarktą, insultą, inkstų ar žarnyno sutrikimus, jie išsigydo aterosklerozės rezultatus, o ne priežastis. Aterosklerozė yra negydoma, galima būti stabdomas tik ligos progresavimas. Nesiėmus prevencinių veiksmų, kraujagyslės ir toliau kemšasi, įveiktos ligos pasikartoja arba „išlenda“ naujos.

Aterosklerozė dažniausiai vystosi rūkantiems, į nutukimą linkusiems žmonėms. Cukrinis diabetas, padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje didina kraujagyslių „užsikimšimo“ riziką, todėl medikai rekomenduoja išsitirti trigliceridų, bendrojo, DTL ir MTL cholesterolio kiekius, gliukozės koncentraciją.