Širdies nepakankamumas

Širdies nepakankamumas

Širdies nepakankamumas – liga, kuomet širdis nesugeba užtikrinti efektyvios kraujotakos, aprūpinti kiekvieno organo deguonimi ir maisto medžiagomis. Nepakankamumas atsiranda dėl širdies „nusilpimo”. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, širdies nepakankamumas kiekvienais metais nustatomas ~600 000 asmenų, o jį turi kiek daugiau nei 10 milijonų europiečių.

Skiriamas ūminis ir lėtinis širdies nepakankamumas (dažniausiai pasitaikantis); taip pat kairiosios širdies, dešiniosios ir abiejų širdies pusių nepakankamumas. Širdies nepakankamumo priežastis gali būti dauguma širdį pažeidžiančių ligų: miokarditas, toksiškos medžiagos, išeminė širdies liga, arterinė hipertenzija, širdies ydos, reumatas, plautinė hipertenzija, perikarditas, ritmo sutrikimai. Kartais širdies nepakankamumą sukelia kitų sistemų patologija (tirotoksikozė, inkstų ligos, nėštumo patologija).

Širdies nepakankamumo išsivystymo rizikos faktoriai:

  • Padidėjęs ir negydomas arterinis kraujospūdis;
  • Sustorėjęs širdies raumuo;
  • Ilgalaikis rūkymas;
  • Cholesterolio apykaitos sutrikimai;
  • Cukraligė;
  • Esant inkstų pažeidimui;
  • Antsvoris.

Sergant ligomis, kurios sukelia širdies nepakankamumą, iš pradžių juntami tik pirminės ligos simptomai – mūsų organizmas prisitaiko ir kompensuoja nepakankamą silpstančios širdies darbą. Vėliau, ligai progresavus į širdies nepakankamumą, atsiranda jam būdingi simptomai, kurie negydant stiprėja: dusulys (ypač naktimis), astmos ir plaučių edemos epizodai, bendras nuovargis, skausmas krūtinėje, silpnumas ir t. t.

Norint paskirti tinkamą gydymą, būtina nustatyti širdies nepakankamumą sukėlusią priežastį.