celiakijaCeliakija – autoimuninė sisteminė genetinė virškinamojo trakto liga, kuri atsiranda dėl įvairių grūdų (kviečių, miežių, rugių) baltymų poveikio plonosios žarnos gleivinei. Celiakija serga ir vaikai, ir suaugusieji. Pasaulyje šios ligos paplitimas 1% bendroje gyventojų populiacijoje. Lietuvoje celiakija – per retai diagnozuojama liga. Jeigu liga laiku negydoma, pažeidžiami įvairūs organai ir audiniai – žarnynas, oda, kepenys, jungiamasis audinys, sąnariai, gimda, širdis, smegenys, skydliaukė ir kt.

Simptomai:

  • Viduriavimas;
  • Vidurių užkietėjimas;
  • Svorio netekimas;
  • Pilvo pūtimas;
  • Pilvo skausmas;
  • Pykinimas;
  • Neaiškios kilmės geležies ar folio rūgšties stokos mažakraujystė;
  • Žemas ūgis;
  • Irzlumas;
  • Vėmimas;
  • Patinimai;
  • Sumažėjęs kaulų tankis;
  • Raumenų silpnumas;
  • Sąnarių skausmas;
  • Anorekcija;
  • Lėtinis nuovargis;
  • Herpinis dermatitas;
  • Dantų emalio pažeidimai;
  • Laktozės netoleravimas;
  • Pasikartojantys persileidimai;
  • Nevaisingumas ir kt.

Celiakijos požymiai ryškiausi vaikams iki 2-4 metų amžiaus. Kuo žmogus vyresnis, tuo simptomai mažiau žymūs. Nemaža dalis ligonių minėtų nusiskundimų beveik neturi, tačiau organizme vyksta patologiniai procesai, kurie gali sukelti įvairias celiakijos komplikacijas.

Patarimas! Dėl celiakijos derėtų pasitikrinti visiems, kurie serga autoimuninėmis ligomis: pirmojo tipo cukriniu diabetu, autoimuniniu tiroiditu, reumatoidiniu artritu ir kitomis ligomis: osteoporoze, osteopenija, geležies stokos anemija, nevaisingumu ir kt.

Diagnostika. Celiakija aptinkama atlikus tam tikrus kraujo tyrimus, t. y. audinių transgliutaminazės antikūnus (aTG) ir bendrą imunoglobuliną A (IgA). Gavus rezultatus, kurie neatitinka sveikam žmogui būdingos normos, reikia atlikti plonosios žarnos biopsiją, kuri patvirtintų arba atmestų ligos įtarimą.