Maisto netoleravimo tyrimas padeda rasti alergijos priežastis

Maisto netoleravimo tyrimas padeda rasti alergijos priežastis

Statistika nedžiugina – kasmet alergiškų vaikų vis daugėja. Jei vaiką beria, ima niežėti odą, jis blogai jaučiasi, o alergijos priežasties kraujo ar alergenų palečių tyrimai nustatyti nepadeda, rekomenduojama atlikti maisto netoleravimo tyrimą.

Kai netoleruojama maisto

Alergija – neįprasta ir itin jautri organizmo reakcija į įvairius aplinkos veiksnius, alergines ir antigenines medžiagas: namų dulkes, chemines medžiagas, žiedadulkes, maisto produktus. Alergijos metu imuninė sistema į natūraliai gamtoje esančias daleles (alergenus) reaguoja kaip į grėsmingus svetimkūnius ir kelia alerginę reakciją. Maisto netoleravimas (padidėjęs jautrumas maistui) – patologinė imuninė reakcija į maisto produktus ar priedus. Toks imuninis atsakas atsiranda dėl padidėjusio plonosios žarnos pralaidumo, todėl maisto komponentai geba pereiti žarnos sienelę ir patekti į kraujotaką. Pralaidumo didėjimą (vadinamasis pralaidaus žarnyno sindromas) kelia dėl dietos padidėjęs žarnyno floros rūgštingumas, vaistai, infekcijos, konservantai, stresas ir kiti veiksniai. Imuninė sistema vertina antigenines struktūras kaip svetimas, tad pradeda gaminti specifinius IgG klasės antikūnus (sensitizacija). Toks imuninis atsakas, atsirandantis praėjus tam tikram laikui (nuo kelių valandų iki dienų po maisto vartojimo), sukelia uždegiminę reakciją, kuri ilgainiui gali tapti lėtinė. Lėtinis uždegimas gali pasireikšti ne tik virškinimo trakte, bet ir visame organizme. Dažniausi simptomai: viduriavimas, vidurių užkietėjimas, pilvo pūtimas, pykinimas, pilvo skausmas, taip pat dirgliosios žarnos sindromas, migrena, sąnarių funkcijos sutrikimai, koncentracijos trūkumas, odos pažeidimai, svorio pokyčiai (per didelis ar per mažas).

Maisto netoleravimo tyrimas

Indikacijos. Tyrimo rinkinys padeda diagnozuoti padidėjusį jautrumą maisto produktams ir priedams, keliantį įvairių nespecifinių sveikatos sutrikimų (pvz., virškinimo trakto problemos, odos uždegimai, migrena, lėtinio nuovargio sindromas ir kt.). Tokius simptomus lemia neįprastos imuninės reakcijos ir išmatuojamai padidėjusi imunoglobulinų G klasės (IgG) antikūnų koncentracija. Tyrimo principas. Tyrimo rinkinį sudaro juostelės, padengtos 54 skirtingais maisto produktais ir priedais. Šios juostelės sudrėkinamos ir pirmo reakcijos etapo metu inkubuojamos su pacientų mėginiais. Jei mėginyje yra specifinių IgG klasės antikūnų (ar IgE, jei jų yra), šie rišis su juostelės antigeniniais komponentais. Prisirišę antikūnai nustatomi inkubuojant antrą kartą su fermentu žymėtais anti-žmogaus IgG (fermento konjugatu), sukeliančiais spalvinę reakciją. Tyrimo rezultatai siunčiami elektroniniu ar paprastu paštu. Rezultatai gali būti pasitelkiami mitybai koreguoti, bet negali būti diagnostiniai – antikūnų aptikimas gali būti siejamas su tam tikrais simptomais, tačiau ligos ar organizmo būklės sutrikimo nerodo. Tyrimų rezultatus rekomenduojama aptarti su mitybos specialistu ar kitu kvalifikuotu asmeniu.

Pasak laboratorijos „Antėja“ direktorės medicinai, gydytojos Dangiros Babenskienės, tyrimais nustatyta, kad polinkis į alergiją paveldimas. Jei vienas iš tėvų alergiškas, tikimybė vaikui susirgti alerginėmis ligomis padidėja iki 40–50 %, jei abu – net iki 70–80 %. Net jei vaiko tėvai nelinkę į alergiją ir neserga alerginėmis ligomis, bet serga giminaičiai, vaiko polinkis sirgti alerginėmis ligomis išauga iki 30 %. Alergijos postūmį gali kelti ir išoriniai veiksniai, ypač – aplinkos užterštumas, netaisyklinga mityba, neracionalus ir nesaikingas vaistų, vitaminų vartojimas. Vaikams alergiją dažniausiai kelia kai kurie maisto produktai, pvz., karvės pienas, kiaušiniai, kviečiai, žuvys, sojos, riešutai, vėžiagyviai. Tačiau jei alergija negydoma ar uždelsiama diagnozė, vieni alergenai gali sukelti alergijas visai kitai medžiagai. Tai vadinama kryžminėmis reakcijomis. Galimi ir kiti sutrikimai, pasireiškiantys tokiais pat simptomais.

Virškinimo trakto sutrikimai

Laktozės netoleravimas – tai negebėjimas absorbuoti laktozės (piene dominuojančio cukraus) į virškinimo sistemą. Iš nevisiškai suskaidytos laktozės pradeda gamintis pieno ir riebalų rūgštys, kauptis įvairios dujos, prasideda rūgimo procesas. Visi šie patologiniai pokyčiai susiję su laktozės netoleravimo simptomų klinikiniu pasireiškimu. Šiame procese dalyvauja fermentas laktazė, kuri paprastai būna plonųjų žarnų sienelėse. Jei šio fermento kiekis mažas ar visai nėra, laktozė neskaidoma ir sukelia neigiamus simptomus. Laktazės nepakankamumas vaikams pasireiškia tik sulaukus 3–6 m., o laktozės netoleravimas kūdikystėje byloja ne apie tikrą laktazės nepakankamumą, o netinkamą žindymą.

Laktozės netoleravimo simptomai: skrandžio gurguliavimas, pilvo pūtimas, tempimas, dujų kaupimasis, viduriavimas, spazminio pobūdžio pilvo skausmai, pykinimas. Laktozės yra piene, svieste, margarine, kai kuriuose jogurtuose, fermentuotuose pieno produktuose, sūryje, pieno milteliuose, duonoje ir kituose keptuose gaminiuose, šokolade, daugelyje rūšių tablečių, kai kuriuose pusgaminiuose.

Celiakija – virškinimo sutrikimas, kylantis dėl neįprastos imuninės reakcijos į glitimą. Celiakijos simptomai dažnai susiję su žarnyno ir virškinimo sistema, tačiau gali pasireikšti ir kitose organizmo vietose. Vaikams ir suaugusiesiems būdingi skirtingi simptomai. Vaikai, sergantys celiakija, gali jaustis pavargę, irzlūs. Jie mažesnio ūgio, lėčiau bręsta. Kiti dažnai pasireiškiantys simptomai: svorio netekimas, vėmimas, pilvo pūtimas ir skausmai, nuolatinis viduriavimas ar vidurių užkietėjimas, šviesios, riebios, blogo kvapo išmatos. Kepenų, kasos funkcijų sutrikimai taip pat gali būti negalavimų priežastimi.

Labai svarbu diferencijuoti ligą ir rasti jos priežastį. Visų minėtų ligų klinikinis vaizdas labai panašus, todėl nežinant tikslios priežasties rezultatų pasiekti negalima. Visų minėtų negalavimų mechanizmai skirtingi, todėl juos būtina tirti.

Šaltinis: Prie kavos. Mamai ir vaikui