Neišgydomi onkologiniai susirgimai lieka praeityje

Neišgydomi onkologiniai susirgimai lieka praeityje

Dar visai neseniai medikai galėjo diagnozuoti tik III ar IV stadijos onkologinius susirgimus. Tačiau visa tai – praeityje, šiuolaikinė diagnostinė medicina ženkliai pasistūmėjusi į priekį. Vėžiniai susirgimai nustatomi I–II stadijose, negana to, įvertinama ir šių susirgimų rizika. Medikai teigia, jog svarbiausia laiku atlikti tyrimus, kol liga neprogresavusi, tuomet net ir baisiausia diagnozė gali prognozuoti lengvą ligos eigą ir gydymą.

Tylusis moterų žudikas

Apie moters organizme vykstančius pakitimus gali signalizuoti net ir menki sveikatos sutrikimai: skausmas dubens ar pilvo srityje, dažnas šlapinimasis, pilvo apimties padidėjimas, sutrikęs menstruacijų ciklas. Tačiau dauguma moterų linkusios nepaisyti nežymių simptomų, teigdamos, kad tokia jų fiziologija. Pasitaiko, kad moteris su liga gyvena keletą metų, o organizme įvykę negrįžtami procesai, kurie baigiasi nevaisingumu, operacijomis ar net onkologinėmis ligomis.

Kasmet Lietuvoje kiaušidžių vėžio diagnozę išgirsta apie 450 moterų. Tai viena klastingiausių onkologinių ligų, neretai aptinkama tik vėlyvose, III ar IV, stadijose. Ankstyvą kiaušidžių vėžio diagnostiką apsunkina tai, kad simptomai nėra ryškūs, ligos pradžioje nejaučiami. Ligai vystantis ima kamuoti skrandžio pilnumo jausmas, pilvo skausmas, apetito stoka, išryškėja tuštinimosi bei šlapinimosi sutrikimai, jaučiamas nuovargis, padidėja pilvo apimtis, krinta svoris.

Laboratorijos ,,Antėja“ direktorė medicinai Dangira Babenskienė įspėja moteris būti atidesnėmis, neignoruoti net ir nežymių simptomų. ,,Žinome, kad kiaušidžių vėžys, kaip ir dauguma moterų ligų, linkęs veikti tyliai, be jokių simptomų, tad tik diagnostinių tyrimų pagalba galime laiku atrasti ir užkirsti kelią ligai. Šiandien laboratorijose yra atliekami ir kraujo tyrimai, padedantys diagnozuoti onkologines ligas: vėžio žymenys Ca125 ir He4 bei genetiniai tyrimai, leidžiantys atkreipti dėmesį į tas moteris, kurios turi didesnę riziką susirgti kiaušidžių bei krūtų vėžiu – BRCA1/2“, – įspėja gydytoja.

Tyrimai, gelbėjantys gyvybes

Kiaušidžių vėžiui nustatyti atliekami vėžio žymenų Ca125 bei He4 tyrimai. Medikai juos rekomenduoja atlikti kartu, kadangi gaunamas itin tikslus rezultatas bei parenkamas tikslingiausias ligos gydymas. Taikant kiaušidžių piktybinių navikų rizikos algoritmą (ROMA) pastebėta, kad šių tyrimų junginys net 89 %  tiksliai diagnozuoja I, II stadijos kiaušidžių vėžį.

Dėl šiuolaikinių technologijų medikai gali įvertinti ir vėžinių susirgimų riziką. Sveiko žmogaus organizme aptinkami paveldimi BRCA1, BRCA2 genai. Dėl šių genų mutacijų organizmo ląstelės nepaliaujamai dauginasi ir piktybėja, sukeldamos onkologinius kiaušidžių susirgimus. BRCA1/2 genų tyrimus rekomenduojama atlikti moterims, kurių šeimos nariai sirgo onkologinėmis ligomis, taip pat, jei vėžys diagnozuotas iki 50 metų.

Medikai įsitikinę, jog profilaktiniai apsilankymai pas ginekologą, instrumentiniai bei laiku atliekami kiaušidžių vėžio žymenų bei genų tyrimai padeda efektyviau kovoti su kiaušidžių vėžio sukeliamu mirtingumu.

Liga, pakertanti vyrus

Net keli tūkstančiai puikiai besijaučiančių vyrų kasmet išgirsta prostatos vėžio diagnozę. Tai dažniausia onkologinė vyrų liga, priverčianti vis dažniau praverti urologų kabineto duris.

Ligos eiga klastinga, pradžioje – besimptomė, tačiau tyliai progresuojanti, ilgainiui pasireiškianti nemaloniais pojūčiais: susilpnėjusia šlapimo srove, padažnėjusiu šlapinimusi, erekcijos sutrikimais. Tik pajutę ryškius blogos savijautos simptomus, vyrai kreipiasi į medikus, tuomet liga pažengusi, aptinkami vėlesnių stadijų, sudėtingesnio ir ilgesnio gydymo reikalaujantys dariniai.

Kol kas vienintelė diagnostinė priemonė, leidžianti aptikti ankstyvąsias prostatos vėžio stadijas – prostatos specifinio antigeno tyrimas (PSA). Pakitusi, prostatos ląstelių išskirto baltymo (PSA), koncentracija kraujyje signalizuoja apie klinikinius prostatos sutrikimus. Tyrimais nustatyta, kad vyro kraujyje aptinkamos 2 formų PSA: laisvasis ir bendras. Būtent laisvojo ir bendrojo PSA santykis turi lemiamos įtakos prostatos ligų diagnostikoje.

Gydytojos D. Babenskienės teigimu, gavus tyrimo rezultatus nereikėtų nuogąstauti, padidėjusi PSA koncentracija ne visuomet reiškia blogiausią variantą. ,,Pakitusi PSA koncentracija kraujyje ne visuomet nurodo prostatos vėžį, taip gali nutikti ir dėl kitų prostatos ligų. Antigeno koncentracija kraujyje pakinta sergant nepiktybinėmis ligomis, tokiomis kaip prostatitas ar gerybinė prostatos hiperplazija. Tad nerimauti, kad sergate prostatos vėžiu nereikėtų, jei ligos diagnozės nepatvirtino gydytojas-specialistas“, – teigia gydytoja D. Babenskienė.

Vyrams, sulaukusiems 50 metų, patariama profilaktiškai atlikti prostatos tyrimus, kadangi su amžiumi didėja onkologinių ligų rizika. O esant simptomams ar šeimoje sergant artimiesiems, kreiptis į gydytoją ir anksčiau. Nepamirškite – be patikros praleisti metai gali būti lemtingi.

Vėžio diagnozė dar ne mirties nuosprendis

Visuomenėje vyrauja klaidinga nuomonė, kad vėžio diagnozė tolygi mirties nuosprendžiui. Anaiptol, laiku diagnozuotas vėžys gali būti visiškai išgydytas. Nuolatinis savęs stebėjimas, profilaktiniai apsilankymai pas šeimos gydytoją, diagnostinių tyrimų atlikimas – visa tai gali padėti išvengti arba laiku diagnozuoti ligą.

,,Noriu atkreipti dėmesį į tai, kad medicinoje nėra vieno stebuklingo tyrimo, kuris leistų pasakyti sergate onkologinė liga ar ne. Pasikliauti tik kraujo tyrimais negalime, nes vėžio žymenys turi savo jautrumą, specifiškumą ir pakinta esant ne visiems onkologiniams susirgimams. Laboratoriniai ir instrumentiniai tyrimai vieni kitus papildo, tačiau išgirstu ir tokių nuomonių, kad vėžio žymenis reikia tirti kuo dažniau ir stebėti jų pokyčius. Mano nuomone, šiuos tyrimus atlikti vertėtų, tačiau interpretuoti juos turi tik gydytojas“, – įsitikinusi gydytoja D. Babenskienė.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Laboratorijos ,,Antėja“ direktorė medicinai Dangira Babenskienė