Pacientui

Informacija pacientuiKokia informacija pacientui turi būti žinoma? Apie tai pasakoja „Antėja“ laboratorinės medicinos gydytoja Dangira Babenskienė.

Mūsų organizmas nuolat dirba – ar miegame, ar dirbame, ar ilsimės, jame be perstojo vyksta tūkstančiai įvairiausių biocheminių reakcijų. Jų metu į kraują išskiriama tam tikrų medžiagų, kurių pokyčius ir aptinkame atlikę kraujo tyrimus. Organizmui normaliai funkcionuojant, kraujo parametrai nebūna peržengę leistinų normų. Tačiau kuriai nors funkcijai sutrikus ar atsiradus ligai, rodmenys tuoj pat pasikeičia. Kraujo tyrimai yra labai svarbūs, nes akimirksniu leidžia pastebėti organizmo pokyčius arba pirmąsias ligų užuomazgas, nustatyti įvairiausius uždegimus, alergijas, kraujo sistemos ligas ir ankstyvuosiuss kitų ligų požymius.

Mūsų organizmas yra protingas – kurį laiką pats kovoja su liga, todėl gana ilgai nejaučiame jokių simptomų. Būname darbingi, jaučiamės sveiki, nors pokyčiai mūsų organizme jau vyksta. Dėl išvardintų priežasčių lėtinių širdies, kraujagyslių, kepenų, inkstų, skydliaukės, onkologinių ligų simptomų paprastai nejaučiame. Ilgainiui, nusilpus gynybinėms organizmo funkcijoms, išsekus jėgų ištekliams, liga smogia visu smarkumu – užklumpa mus, rodos, visai netikėtai, iš pasalų, nes daugelis net neįtariame, kad ji ilgą laiką tūnojo organizme. Didžiausia problema yra ta, kad rimtas ligas pajaučiame tik joms įsisenėjus ir atsiradus komplikacijoms: insultui, infarktui, kepenų cirozei. Onkologinės ligos apskritai nustatomos tik trečios arba ketvirtos stadijos. Jų gydymas yra sudėtingas ir ilgas procesas, o rezultatas kartais būna ne pats geriausias.

Norint būti sveikais, reikia reguliariai tikrintis kraują, bent kas metus atlikti išsamius jo tyrimus. Kraujo sudėtis ir fizinės savybės gana gerai ištirtos ir yra nustatytos jų normos ribos, todėl bet koks nukrypimas rodo, kad organizmo veikla sutriko. Kraujas gali atspindėti tiek viso organizmo, tiek atskirų organų būklę. Visi žinome, kad ligos būna ūmios ir lėtinės. Ūmios, pavyzdžiui, gripas, pasireiškia tuoj pat ir aiškiai juntamais simptomais. Imame karščiuoti, atsiranda bendras silpnumas, kaulų, raumenų skausmai. Todėl greitai suprantame, kad sergame, ir puolame gydytis. Lėtinės ligos ilgą laiką būna nebylios. Atsiradus pirmiesiems simptomams, liga, deja, jau būna įsisenėjusi.

Daugybė įvairiausių dalykų gali turėti įtakos kraujo tyrimo rezultatams. Todėl tinkamas pasiruošimas tyrimas yra tin svarbus, o tyrimus aptariantis gydytojas turi būti budrus ir aklai nepasikliauti viskuo, ką mato tyrimų išvadų lapelyje. Taip pat reikia atkreipti dėmesį į gydytojo rekomendacijas dėl išsamesnių tyrimų, kadangi bendras kraujo tyrimas yra tik pirmas žingsnis siekiant įvertinti, ar nesutrikusios organizmo funkcijos. Atsižvelgus į paciento amžių, rizikos veiksnius, daromi skirtingi tyrimai.

Tyrimų rezultatų normos taip pat skiriasi pagal lytį ir amžių. Todėl vertinant juos reikia atkreipti dėmesį į tai, kokiam žmogui tyrimai buvo atlikti. Kiekviena laboratorija tyrimų atsakymus turi pateikti su nurodytomis normomis, nes jos gali skirtis. Kadangi kraujo tyrimas gali būti kartojamas sekant ligos eigą, specialistai primygtinai pataria jį visada atlikti toje pačioje laboratorijoje. Taip jus gydantis gydytojas galės objektyviau palyginti ir aptarti gautus rezultatus.

Tyrimai gali būti atliekami profilaktiškai, net kai žmogus jaučiasi sveikas. Išsamius kraujo tyrimus rekomenduojama pasidaryti bent kartą per metus, nors ir jaučiatės visiškai gerai, esate kupini jėgų ir trykštate energija. Dabar labai dažnai gydomi tik simptomai, nors svarbiausia yra panaikinti jų sukėlėją, esminę priežastį – ligą.