Peršalimo ligos. Neatsakingo antibiotikų vartojimo padariniai

Peršalimo ligos. Neatsakingo antibiotikų vartojimo padariniai

Antibiotikai neveikia virusų

Kiekvienais metais lietuviai pasigauna virš pusės milijono virusų, kurie sukelia peršalimo ar gripo ligas (Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis tai 555739 atvejų). Paprastai vienas vidutinis suaugęs pilietis per metus suserga 2-4 kartus, vaikas – net iki 12 kartų. Šaltuoju sezono periodu ima varginti viršutinių kvėpavimo takų ligos. Tai viena pagrindinių priežasčių, dėl ko kreipiamasi į šeimos gydytojus, nors nuo tokių negalavimų jie nelabai ką turi pasiūlyti.

O didžiausia bėda, kad neretai peršalimo ligos gydomos ne tais vaistais. Kaip pastebi Kauno Klinikinės ligoninės vaikų priėmimo skubios pagalbos intensyvios terapijos skyriaus vedėjas gydytojas Darius Varaškevičius, opi problema, su kuria susiduriama ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje yra ta, kad neretai šios ligos gydomos ne tos grupės vaistais. Neretai per greitai griebiamasi antibakterinių vaistų, būtent antibiotikų. Tačiau jei peršalimo ligos simptomus sukėlė virusai, antibiotikai naudos ne tik neduos, bet ir bus žalingi. Deja, nėra lengva atskirti, kas sukėlė ligą: virusas ar bakterija. Be to, vis dar pasitaiko klaidingai manančių, kad peršalimo ir gripo ligas sukelia bakterijos. Ir kai vargina prasta savijauta, tikrai norisi kažko itin stipraus ir veiksmingo. Antibiotikai šiuo atveju atrodo, kaip išsigelbėjimas, tačiau toli gražu taip nėra. „Antėjos“ šeimos gydytoja Jūratė Karpovienė primena, kad peršalimo negalavimus išprovokuoja virusai. Kalbant apie vaikų susirgimus, gydytojas D. Varaškevičius pastebi, kad net iki 70 proc. visų vaikų susirgimų yra infekcinės kilmės, daugumą jų sukelia būtent virusai. O antibiotikai jų visiškai neveikia. Tačiau jų neatsakingas vartojimas padaro tik žalos. Kai buvo sukurti antibiotikai, jų tikslas ir buvo paveikti bakteriją, kad ji žūtų. Šie preparatai veikia labai specifiškai, vieni antibiotikai veiks vienas bakterijas, bet visiškai neveiks kitų ir atvirkščiai. Ir pagrindinė žinutė, kurią vis pabrėžia gydytojai, kad antibiotikai visiškai neveikia virusų. Juo labiau šie vaistai negali būti skiriami profilaktiškai.

Neatsakingo antibiotikų vartojimo žala

Remiantis Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, neatsakingas antibiotikų vartojimas sukelia bakterijų rezistentiškumą, o tai yra didžiulis pavojus žmonių sveikatai. Su tuo susiduriama ir Lietuvoje. Gydytojas Darius Varaškevičius pasakoja istoriją, kad vienam pacientui, kuris keturis kartus buvo gydytas antibiotikais ir vėl susirgo plaučių uždegimu, išsivystė toks pneumokokas – bakterija, kuri buvo atspari visai makrolidų grupei. Kaip sako gydytoja Jūratė Karpovienė, bakterijos labai „protingi“organizmai, kurie geba kisti ir prisitaikyti, taip bakterijos tampa atsparios antibiotikams. Dar viena problema, kad žmonės, nešiojantys šias atsparias antibiotikams bakterijas perduoda jas ir aplinkai, taip didėja grėsmė žmonijai grįžti į tuos laikus, kai nebuvo antibiotikų ir gali nebelikti kuo gydyti. Naujų antibiotikų farmacijos pramonė pastaruoju metu nekuria.

Per didelis ir per dažnas antibiotikų vartojimas taip pat sukelia ir kitas problemas. Be jau minėto bakterijų rezistentiškumo, susiduriama su dažnomis alerginėmis reakcijomis, imuninė sistema yra alinama, nes žūstant ir gerosioms organizmo bakterijoms silpnėja gebėjimas gintis ir kovoti su kitais negalavimais, taip pat labai dažni virškinamojo trakto pažeidimai, kurie irgi savo ruožtu gali būti kitų ligų priežastis.

Laboratoriniai tyrimai

Verta įsidėmėti, kad net jei labai prastai jaučiatės, antibiotikų jums visai nereikia. O kaip atskirti, ar tai virusinė infekcija ar bakterinė? Kalbinti gydytojai laikosi vienos nuomonės. Šiuo atveju, labai svarbūs laboratoriniai tyrimai. Vienintelis patikimas būdas atskirti kas sukėlė ligą: virusas ar bakterija, yra laboratoriniai tyrimai. Kai gydytojas įvertina simptomus ir turi tyrimų rezultatus, tik tuomet gali parinkti tinkamą gydymą. O virusinei ir bakterinei infekcijai gydyti gydymo būdai yra skirtingi.

Gydytoja Jūratė Karpovienė pasakoja, kad virusinei infekcijai būdinga, kad bendrieji simptomai nėra labai stipriai išreikšti, tuo tarpu bakterinė infekcija linkusi lokalizuotis vienoje vietoje: jei kamuoja stiprus gerklės skausmas, aukšta temperatūra, bet nėra nei slogos, nei kosulio, jau galima įtarti bakterinę infekciją. Tačiau blogiausias įprotis užsiimti savigyda ir „išrašyti“ sau antibiotikų. Gydytoja pastebi, kad neretai žmonės, gal taupydami, gal labiau iš nežinojimo, pasijutę blogai, griebiasi nuo praeito sirgimo užsilikusių antibiotikų tablečių. Viena blogybė neišgerti viso paskirto antibiotikų kurso – taip „padedam“vystytis bakterijų rezistentiškumui, o kita blogybė imti gerti nežinia kaip veikiančius vaistus.

Laboratorinės diagnostikos gydytoja Dangira Babenskienė taip pat pabrėžia, kaip svarbu pajutus pirmus negalavimus, suskubti atlikti tyrimus. Ji rekomenduoja atlikti du svarbius ir informatyvius tyrimus: C-reaktyvinio baltymo, kuris labai greitai kinta ir bendrąjį kraujo tyrimą. Taip pat labai svarbu neeksperimentuoti ir nebandyti vis naujų antibiotikų. Nes mikrobiologiniai tyrimai leidžia labai tiksliai nustatyti mikroorganizmą ir parinkti tinkamiausią vaistą, kuris būtent jį ir veiks. Taip bus apsaugota imuninė sistema nuo bereikalingo alinimo vaistais.

Kas vyksta, kai susergame

Juk virusų plika akimi nematyti. Tai kur jie? Jų nematyti, tačiau jie išlieka gyvi net iki 24 val. ant bet kokių paviršių, kuriuos lietė sergantis ir, tarkim, ką tik į savo delną nusičiaudėjęs žmogus. Jei sveikinatės paduodami jam ranką, jei paimate daiktus, kuriuos jis ką tik lietė: puodelį, rašiklį, rankeną, kompiuterio klaviaturą, viešajame transporte, jūs galite užsikrėsti virusu.

Taip pat šios infekcijos plinta oro lašeliniu būdu. Vienas iščiaudėjimas paskleidžia 3000 infekuotų lašelių, kurie skrieja 160 km/h greičiu.

Tačiau jei jūsų imuninė sistema veikia pilnu rėžimu, jai susidoroti su tokia, nors ir nemenka invazija, neturėtų būti problemų. Vadinasi, net jei aplink čiaudi ir kosti, visai nebūtinai turite susirgti.

Kita vertus, jei imuninė sistema šlubuoja, tai jūsų organizmas atveria duris visokiems atėjūnams.

Imuninę sistemą gali silpninti tokie faktoriai:

  • Valgoma per daug cukraus ir grūdų produktų;
  • Per mažai kokybiško poilsio;
  • Menkai valdomas kasdienis stresas;
  • Vitamino D trūkumas.

Ką daryti susirgus

O jei jus jau vargina peršalimo simptomai: gerklės skausmas, bėganti ar užsikimšusi nosis, kosulys, galvos ir raumenų skausmas, ką gi jums daryti ir ko jokiu būdu nedaryti?

Kaip jau ir įsitikinome, pirmiausia nepamirškite, kad pačiam „paskirti“ sau antibiotikų gali būti labai pavojinga. Gydytojai rekomenduoja neskubėti slopinti simptomų, ypač mažinti pakilusios kūno temperatūros, nes tai nepadeda gydyti ligos, o greičiau, atvirkščiai. Tai trukdo imuninei sistemai produktyviau gaminti antikūnius, kurie kovoja su virusais. Aukšta temperatūra užtikrins terpę, kurioje virusai nebegali daugintis. Jei karščiuojate, vadinasi organizmas puikiai kovoja su infekcija, leiskite jam daryti savo darbą. Rekomenduojama nemažinti temperatūros, nebent ji kyla aukščiau 38,9 C.

Slaugant vaikus, taip pat nereikėtų skubėti mažinti temperatūros. Jei ankstesni karščiavimai nėra sukėlę hiperterminių traukulių, temperatūrą rekomenduojama „pakentėti“ kuo ilgiau aukštesnę, nes tai užtikrina imuninės sistemos darbą.

Na, o pats pirmasis dalykas susirgus, užtikrinti reikiamą skysčių kiekį. Gydytoja Jūratė Karpovienė sako, kad jei sveikam žmogui reikia per parą išgerti 2 litrus skysčių, sergančiam šis reikalavimas išauga iki 3 litrų. Sudėtingiausia tai užtikrinti mažiesiems ligoniukams, bet tai svarbiausia mamų užduotis – bėgioti iš paskos (paprastai sergant virusinėmis infekcijomis, vaikai lieka guvūs ir judrūs) ir girdyt bent po mažą lašiuką, po mažą gurkšniuką kas keletą minučių.

Įdomų pastebėjimą išsako gydytojas Darius Varaškevičius: kartais ir pacientai, ir gydytojai, gydydami antibiotikais virusinę infekciją stebi lyg ir būklės pagerėjimą. Tačiau tai būna trumpalaikis efektas dėl imunosupresinio antibiotikų poveikio, dėl kurio nukrenta kūno temperatūra, sumažėja ir kiti simptomai.
Net jei liga užtruko, tai dar nereiškia bakterinės infekcijos. Visai normalu, jei peršalimas trunka 8-9 dienas, 25 proc. atvejų- dvi savaites, 5-10 proc. – net tris savaites.

Supratimo apie gripą diena

Spalio 30 dieną buvo žymima supratimo apie gripą diena.

Gripą, kurį lydi sunkūs simptomai (kaip aukšta temperatūra, šaltkrėtis, gerklės skausmas, užsikimšusi ar bėganti nosis, raumenų ir galvos skausmai, nuovargio jausmas), sukelia gripo virusai. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, kasmet pasaulyje gripu suserga 5–10 proc. suaugusiųjų ir 20–30 proc. vaikų. Pasak specialistų, didžiausia gripo komplikacijų rizika yra:

  • Vaikams iki dvejų metų;
  • Vyresniems nei 65 m. asmenims;
  • Nėščiosioms;
  • Asmenims, sergantiems lėtinėmis širdies, plaučių, kepenų, inkstų bei kraujo arba medžiagų apykaitos ligomis kaip cukriniu diabetu.

Nuo gripo gali apsaugoti skiepai, kiekvienais metais kuriama vis nauja vakcina, nes virusai nuolat kinta. Tačiau būtina įsidėmėti, kad net 80 proc. visų į gripą panašių peršalimo susirgimų yra įtakoti kitų virusų, kurių vakcina neveiks.

Ką dar galėtume išmintingo padaryti, kad nesusirgtume ir ką daryti, jei jau susirgote?

  • Dažnai plaukite rankas;
  • Venkite kontakto su sergančiais;
  • Jei sergate, venkite kontakto su sveikais;
  • Užsidenkite burną, kai čiaudėjate ar kosėjate;
  • Gerkite daug skysčių, ypač vandens;
  • Pakankamai išsimiegokite ir valdykite stresą;
  • Valgykite vitaminais D ir C turtingą maistą;
  • Kai esate sveiki, reguliariai mankštinkitės;
  • Pirmiausia ieškokite natūralių būdų pasveikti.

Kartu su www.kraujotyrimai.lt parengė Sandra Varanavičė.