fbpx

Šaltasis sezonas — peršalimo ir gripo pavojai

Šaltasis sezonas — peršalimo ir gripo pavojai

Peršalimas – tai virusinė viršutinių kvėpavimo takų infekcija, dažniausiai pažeidžianti nosį, sinusus, gerklę, kiek rečiau – apatinius kvėpavimo takus. Peršalimo ligas gali sukelti daugiau nei 200 virusų, dažniausiai rinovirusas, respiracinis sincitijaus virusas, koronavirusas, gripo ir paragripo virusai.

Peršalimo ligas sukeliantys virusai gali būti perduodami per orą kosint, čiaudint esant artimam kontaktui (užsikrėtimo rizika ypač̌ didelė uždarose patalpose ir žmonių sambūrių vietose) bei tiesioginio kontakto metu per infekuoto žmogaus sekretu užterštas rankas ar liečiant užterštus paviršius. Ant žmogaus kūno patekę peršalimo ligas sukeliantys virusai išlieka gyvybingi iki 2 valandų.

Peršalimo simptomai dažniausiai pasireiškia per 2- 3 dienas nuo viruso patekimo į žmogaus organizmą ir gali būti nuo vos juntamų iki reikšmingai sutrikdančių sveikatą. Peršalimui būdingas gerklės skausmas, sloga ir nosies užgulimas, čiaudulys, lengvas ar vidutinio sunkumo kosulys. Gali būti nedidelis karščiavimas, bendras silpnumas.

Skirtingai nuo kitų peršalimą sukeliančių virusų – gripo virusas sukelia ūminę ligą ir yra ypač pavojingas dėl galimų komplikacijų. Lietuvoje sergamumo gripu padidėjimas stebimas rudens – žiemos sezonu. Gripui būdinga ūmi ligos pradžia, karščiavimas iki 39-40°C, dažnai lydimas šaltkrėčio, galvos bei raumenų skausmų. Vargina bendras silpnumas, nuovargis. Gali būti diskomfortas krūtinėje, dusulys ar sausas kosulys. Skirtingai nuo paprasto peršalimo gripo metu rečiau pasitaiko nosies užgulimas, sloga ar gerklės skausmas.

Gripo virusas yra ypač pavojingas dėl sukeliamų komplikacijų. Gripas gali komplikuotis bronchitu, sinusitu, ūminiu ausies uždegimu, plaučių uždegimu (tiek pirminiu, sukeltu gripo viruso, tiek antriniu dėl prisidėjusios bakterinės infekcijos). Kiek retesnė gripo komplikacija yra širdies raumens uždegimas – miokarditas. Gripo virusas taip pat gali pažeisti centrinę nervų sistemą ir sukelti encefalitą, meningitą bei lėtinių ligų, tokių kaip bronchinės astmos, lėtinės obstrukcinės plaučių ligos, išeminės širdies ligos, cukrinio diabeto, inkstų ar kvėpavimo funkcijos nepakankamumo, paūmėjimą.

Yra nustatyta, kad gripu dažniau serga vaikai (ypač iki 2 m.), nėščiosios, asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis ar turintys imuniteto sutrikimų bei vartojantys imunitetą slopinančius vaistus. Taip pat didesnę riziką sirgti gripu turi vyresni nei 65 m. amžiaus asmenys.

Atskirti gripą nuo peršalimo ligų yra labai svarbu, nes gripui skiriamas specifinis antivirusinis gydymas per 48 valandas nuo pirmųjų simptomų pradžios gali palengvinti ligos eigą, sumažinti komplikacijų dažnį ir su gripu susijusį mirštamumą.

Pasireiškus peršalimo simptomams rekomenduojama atlikti šiuos tyrimus:

  • Bendrą kraujo tyrimą
  • C reaktyvųjį baltymą
  • Gripo testą – siekiant nustatyti A ar B tipų gripo virusų antigenus

Labai svarbu nepamiršti profilaktikos – laikytis rankų higienos taisyklių (dažnai plauti rankas, neplautomis rankomis neliesti akių, nosies, burnos), vengti artimo kontakto su sergančiais asmenimis, nuolat stiprinti imunitetą – laikytis poilsio ir darbo rėžimo, būti fiziškai aktyviems, kasmet skiepytis nuo gripo. Skiepai nuo gripo yra pati efektyviausia priemonė, galinti  užkirsti kelią tiek gripui, tiek jo sukeliamoms sunkioms komplikacijoms.

 

„Antėja laboratorija“ šeimos gydytoja Lina Ščerbinskaitė