Savidiagnostika gali baigtis šizofrenija

Savidiagnostika gali baigtis šizofrenija

Daugelį ligų galima diagnozuoti atlikus neskausmingus kraujo tyrimus. Taip yra todėl, kad mūsų organizme nuolatos – ar kalbame, ar miegame, ar valgome – vyksta įvairios cheminės reakcijos, kurių metu į kraują yra išskiriamos įvairios medžiagos. Dėl šios priežasties kraujas yra puikus informacijos apie sveikatos būklę šaltinis.

Gyd. Dangira Babenskienė

„Paėmę kraujo mėginį nustatome medžiagų koncentraciją ir matome, ar ji atitinka normą, ar ne. Jei sutrinka kokio nors organo veikla, dažniausiai pastebimas rodiklių nuokrypis. Jei organizme vyksta procesai, kurių neturėtų būti, tai ir vėl aptinkame tam tikrų medžiagų koncentraciją kraujyje, – aiškina diagnostinių tyrimų laboratorijos „Antėja“ direktorė medicinai Dangira Babenskienė. – Pavyzdžiui, niekas nejaučia, kad yra padidėjęs cholesterolio rodiklis, kol neįvyksta infarktas, insultas. O šios ligos tėra pasekmė. Priežastis – padidėjęs cholesterolis.

Jei žmogus būtų išsityręs anksčiau, būtų pakoregavęs savo gyvenimo būdą, išsiaiškinęs priežastis, dėl kurių cholesterolis yra padidėjęs, galbūt būtų išvengęs širdies ir kraujagyslių ligos. Yra daug ligų, kuriomis susirgę iš pradžių nejaučiame jokių simptomų ir tik atlikę kraujo tyrimus galime jas nustatyti.“

Geras tyrimas – nebūtinai esi sveikas

Net jei atlikus kraujo tyrimus paaiškėjo, kad visi parametrai yra normoje, tai dar nereiškia, kad žmogus yra visiškai sveikas. Pasak D. Babenskienės, net ir tokiu atveju, kai visi tiriami parametrai atitinka normą, patyręs medikas gali pamatyti, kad yra uždegiminių procesų arba vyksta procesai, kurie ateityje gali baigtis liga ir kurios būtų galima išvengti.

„Kai pacientas gauna tyrimų rezultatus dažnai normos neatitinkantys parametrai būna pažymėti ryškiau, tuomet nesulaukę vizito ir konsultacijos pas gydytoją, kuri, pavyzdžiui, mūsų laboratorijoje yra nemokama, puola ieškoti „Google“, o ten juk tikras informacijos šiukšlynas. Be to, žmogui, neturinčiam klinikinių žinių, sunku internete rastą net ir teisingą informaciją interpretuoti, todėl gana dažnai pas gydytoją pacientas ateina sau nusistatęs pačią baisiausią diagnozę, – aiškina direktorė medicinai. – Be to, reikia nepamiršti, kad vienas iš bendro konteksto ištrauktas parametras dažnai neturi jokios diagnostinės, o dažnai ir klinikinės reikšmės. Neteisinga interpretacija gali susargdinti labai rimta liga, pavyzdžiui, šizofrenija, net ir nesergantį asmenį.“

Nustatė vėžį žmogui, kuris nesirgo

D. Babenskienė sako, kad žmogus nebūtinai serga kokia nors liga net jei tyrimas ir patvirtina ją. Ji prisimena, kad kartą pas ją lankėsi pacientas, kuris vienoje iš laboratorijų buvo pasidaręs vėžio žymenų tyrimus ir jam buvo patvirtinta vėžio diagnozė: „Vyras gal 5 kartus rašė testamentą, gydytojai ieškojo vėžio, kad galutinai patvirtintų diagnozę, tačiau nieko nerado. Visa šeima buvo išsikankinusi nuo nežinios.

Pakartotinai atlikus vėžio žymenų tyrimus, pamatėme, kad visi parametrai yra normalūs. Tam tikru gyvenimo momentu jie gali padėti, o jei tyrimas interpretuojamas neatsižvelgiant į aplinkybes, tai tik be reikalo išgąsdinamas pacientas.

Prieš patvirtinant diagnozę visuomet reikia išsiaiškinti, ar žmogus tinkamai pasiruošė tyrimui, ar tuo metu nesirgo jokiomis gretutinėmis ligomis, kokius medikamentus vartojo“, – pasakoja medikė ir priduria, kad menkiausi aplinkos faktoriai gali turėti įtakos kraujo tyrimų rezultatams, todėl mediko darbas interpretuojant tyrimus itin svarbus.

Dar viena problema, su kuria susiduriame Lietuvoje, – ne visi gydytojai žino, kaip interpretuoti tyrimų duomenis, nes to nebuvo mokoma universitete, studijuojant bendrąją mediciną. „Aišku, situacija keičiasi, dabar LSMU ligoninėje Kauno klinikose yra įsteigta laboratorinės diagnostikos katedra, todėl studijas baigę šiandienos medicinos studentai jau mokės interpretuoti tyrimus.

Reikia nepamiršti, kad diagnostika labai sparčiai tobulėja ir šiandien vien tik tiksliai ir kokybiškai atlikti tyrimus jau nebeužtenka. Laboratorijos, kuriose atliekami tyrimai neturėtų būti tik „fabrikai“, juose turi dirbti kvalifikuoti medikai, kad atlikęs tyrimus ir pasikonsultavęs žmogus žinotų visus atsakymus į jam rūpinčius klausimus“, – įsitikinusi D. Babenskienė.

Tirtis sveikam – kartą per metus

Profilaktiškai pasitikrinti sveikatą visiems, net jei jaučiatės visiškai sveikas, medikė rekomenduoja kartą per metus.

Tuomet reikėtų atlikti ne tik bendrą kraujo ir reaktyvinio baltymo tyrimą, bet ir pasitikrinti gliukozės, vitamino D, mikroelementų ir elektrolitų kiekį, atlikti kasos, inkstų ir kepenų funkcijų, širdies ir kraujagyslių sistemos, infekcinių ligų (hepatitų ir ŽIV), vėžio žymenų tyrimus. Tiek vyrams, tiek moterims rekomenduojama išsitirti dėl kasos, skrandžio, plaučių, moterims – kiaušidžių ir krūties, o vyrams – prostatos vėžio.

„Tačiau noriu pabrėžti, kad norint matyti išsamų organizmo vaizdą, būtina atlikti visus tyrimus. Ar galima atlikti vieną, pagrindinį, pavyzdžiui, kepenų funkcijos tyrimą arba neatlikti skydliaukės tyrimų? Deja, ne, jei norite nuodugniai išsitirti. Reikia atlikti visus 6 kepenų ir 4 skydliaukės tyrimus. Kitaip nematysime bendro organizmo vaizdo ir nežinosime, ar organizmas veikia taip, kaip turi“, – sako D. Babenskienė.

Profilaktiškai atlikti kraujo tyrimą kartą per metus ji rekomenduoja ir vaikams. Jiems rekomenduojama atlikti bendrą kraujo tyrimą, nustatyti vitaminų D ir B12, folio rūgšties, feritino, mikroelementų ir elektrolitų kiekį, atlikti medžiagų apykaitos, kepenų, kasos, inkstų funkcijų ir skydliaukės tyrimus.

Šaltinis: 15min.lt