Skydliaukės funkcijos sutrikimai gali baigtis vėžiu

Skydliaukės funkcijos sutrikimai gali baigtis vėžiu

Lietuvoje dviems iš dešimties pacientų diagnozuojami skydliaukės funkcijos sutrikimai. Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Vėžio informacijos centro duomenimis, vidutiniškai per metus Lietuvoje nustatoma apie 300 naujų skydliaukės vėžio atvejų. Šia vėžio forma dažniausiai suserga vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonės, dažniau moterys, nors vyrams taip pat vis dažniau diagnozuojamas skydliaukės vėžys.

Padidėjęs skydliaukės gūžys – vėžio rizika

Labai daug žmonių nepaiso skydliaukės funkcijos sutrikimams būtingų simptomų, laiku nesikreipia į medikus, o neretai – laukia kol susiformavęs mazginis skydliaukės gūžys tampa piktybiniu naviku. Nors apie 90 proc. skydliaukės mazgų yra gerybiniai, tačiau sergamumas onkologinėmis skydliaukės ligomis pasaulyje ir Lietuvoje didėja. Skydliaukės vėžys neretai vystosi be jokių simptomų, nes kai kurios vėžio formos ilgą laiką nesukelia jokių skydliaukės hormonų gamybos sutrikimų.

Skydliaukės priešai – radiacija ir stresas

Kodėl didėja skydliaukės ligų skaičius, daug versijų kelia ir medikai, ir visuomenė. Populiariausios ir daugiausiai pagrindo turinčios yra dvi – padidėjęs radiacijos fonas po Černobylio atominės elektrinės avarijos ir vis labiau kamuojantis stresas.

Kai kurie specialistai nurodo ir kitas skydliaukės ligų didėjimo priežastis – nesaikingą rūkymą, jodo stygių ir neracionalų maitinimąsi, genetinį paveldimumą, kartais – lėtinę infekciją, fiziologinius organizmo pokyčius (brendimas, klimaksas).

Kada reikia pasitikrinti skydliaukę?

JAV skydliaukės draugijos medikų rekomendacijos byloja, kad skydliaukės hormonų kraujo tyrimus reikia atlikti kas penkerius metus nuo 35 metų amžiaus. Dėl genetinio skydliaukės ligų paveldimumo, profilaktiškai pasitikrinti skydliaukę turėtų tie, kurių šeimoje skydliaukės ligomis, o ypač piktybiniais skydliaukės navikais, sirgo artimi giminaičiai. Skydliaukę privalo pasitikrinti nėščiosios. Pasitikrinti skydliaukės funkciją patariama esant padidėjusiam kraujospūdžiui ir cholesterolio kiekiui.

Gydytojai rekomenduoja atkreipti dėmesį į tam tikrus blogą skydliaukės funkciją rodančius simptomus. Skydliaukei pradėjus gaminti per mažai hormonų, išryškėja vangumas, mieguistumas, išsausėjusi oda, plaukų slinkimas, lūžinėjantys nagai, kartais rytais būna paburkęs veidas, svorio augimas, sutrinka virškinimas ir užkietėja viduriai, moterims sutrinka menstruacijos. Kai skydliaukė pradeda gaminti per daug hormonų, dažniau plaka širdis, prakaituojama, svoris priešingai – krenta. Esant skydliaukės funkcijos sutrikimui, padidėja jautrumas, sunku susikaupti, kankina nemiga, galvos skausmas, taip pat sumažėja fizinis aktyvumas ir kamuoja lėtinis nuovargis. Jeigu pastebėjote nors vieną ryškesnį iš čia išvardintų simptomų, labai rekomenduoju pradėti negalavimų priežasčių paieškas nuo skydliaukės kraujo tyrimo.

Kraujo tyrimai skydliaukės funkcijai sekti

Pasak medikų, dauguma skydliaukės ligos simptomų yra neryškūs, todėl dažnai palaikomi natūraliais senėjimo požymiais ir dėl to ilgai būna nenustatoma tikroji negalavimo priežastis. Todėl yra labai svarbu tiek esant simptomams, tiek profilaktiškai sekti skydliaukės funkciją. Tai daroma atliekant keturių skydliaukės gaminamų hormonų kraujo tyrimą.

  • TTH (tireotropinis arba skydliaukę stimuliuojantis hormonas) — skydliaukės veiklą reguliuojantis hormonas, kurį gamina smegenys;
  • Laisvas trijodtironinas FT3 (LT3) ir laisvas tiroksinas FT4 (LT4) reguliuoja medžiagų apykaitą organizme. Nuo jų priklauso širdies ir kraujagyslių, nervų, virškinamojo trakto, inkstų ir lytinės sistemos veikla bei cholesterolio kiekis kraujyje;
  • Anti–TPO (antikūniai prieš skydliaukės peroksidazę) — vienas svarbiausių skydliaukės autoimuninio proceso rodiklių. Šis žymuo padeda anksti diagnozuoti autoimuninį procesą, kai dar nėra ryškūs skydliaukės nepakankamumo požymiai.