Alergijos tyrimai

Alergija yra neįprasta ir itin jautri organizmo reakcija į įvairius aplinkos veiksnius, alergines ir antigenines medžiagas – namų dulkes, chemines medžiagas, žiedadulkes, maisto produktus. Alergijos metu, imuninė sistema į natūraliai gamtoje esančias daleles – alergenus – reaguoja kaip į grėsmingus svetimkūnius ir sukelia alerginę reakciją. Alergijos tyrimai padės Jums nustatyti, ar esate alergiškas ir imtis būtiniausių apsaugos priemonių. Laboratorinio kraujo tyrimo metu, organizme aptinkamas atsakas į alergenus (antigenus), pasireiškiantis kaip antikūnų pagausėjimas kraujyje. Svarbiausio alerginių reakcijų rodiklio imunoglobulino E organizme būna mažiausiai (~50 ng/ml), tačiau dėl to jo pokyčiai yra akivaizdūs. Keletas dienų prieš tyrimą išskirtinai rekomenduojama pabūti gamtoje, valgyti įvairesnį maistą, turėti kontaktą su gyvūnais ar pelėsiais. Alergijos tyrimai bus tikslesni, jei juos atliksite alergijos paūmėjimo metu.

Rodoma 1–12 produktų - viso yra 13

Peršalimo ar alergijos simptomai?

Peršalimas ir alergija turi daug tų pačių simptomų, kaip:

– Sloga;
– Nosies ir akių niežulys, užgulimas;
– Čiaudulys;
– Nuovargis;
– Galvos skausmai.

Tačiau yra tam tikrų skirtumų. Jūs greičiausiai kenčiate nuo alergijos, jei:

– Nėra karščiavimo;
– Gleivinės išskyros yra skaidrios ir vandeningos;
– Čiaudulys greitas ir „serijomis“;
– Niežti nosį, ausis ir gerklę, taip pat gali nutirpti ar deginti;
– Atsiranda paraudimai;
– Alergijos simptomai tęsiasi ilgiau nei peršalimo, paprastai ilgiau nei 7 dienos.

Alergijos diagnostika

Laboratorinio kraujo tyrimo metu, deja, gali būti aptinkama ne pati alergija, bet tik organizmo atsakas į alergenus, pasireiškiantis kaip antikūnų imunoglobulinų E (IgE) pagausėjimas kraujyje.

Alergijos formos:

1. Alergizuojančius valgant netinkamą maistą. Pasitaiko, tiek mėsos, tiek daržovių, tiek vaisių ar riešutų alergijų. Alergijos gali ne dėl pačio maisto, bet dėl juose esančių priedų;
2. Alergizuojančius įkvepiant.
a) alerginės reakcijos būna sezoninės, kylančios dėl žolių ir žiedadulkių patekimo į orą. Jeigu alerginės reakcijos iššaukiamos sezoniškai, tam tikrais mėnesiais metų bėgyje, tai galima įtarti šienligę (sezoninį rinitą), naudinga atlikti įkvepiamųjų alergenų įvairių žolių ir žiedadulkių tyrimų paletę.
b) ne sezoninės, besitęsiančios ištisus metus – dėl pelėsių, gyvūnų epitelio, pleiskanų, plaukų, plunksnų. Pasitaiko ir namų dulkių erkučių alergija. Jei simptomai tęsiasi ištisus metus, tačiau tik tam tikroje aplinkoje, tarkim tik apsilankius pas ką nors svečiuose arba persikrausčius, – naudingiausia būtų įkvepiamoji gyvūnų epitelio, pelėsių ir namų dulkių erkučių tyrimų programa.

3. Alergizuojančius per odą. Tai cheminių medžiagų, tokių kaip lateksas, dažų ar skalbimo miltelių sukeltos alergijos. Jei alergija užklumpa pakeitus mitybą, didelė tikimybė, kad šiuo atveju kalti bus maistiniai alergenai, tačiau nebūtinai. Pavyzdžiui, pasitaiko atvejų, kai žmogus išima iš savo mitybos raciono daugelį ingridientų, kai tuo tarpu tėra alergiškas tik maistiniam priedui – natrio glutamatui (E 621).

4. Alergizuojančius įgėlus vabzdžiui (mirtinai pavojingos alergijos). Alergizacijos tyrimus vabzdžiams ir jų įgėlimui naudinga atlikti profilaktiškai, su kitais tyrimais, kad nebūtų per vėlu. Jei alergijos simptomai, ypač dilgėlinė, pasitaiko protarpiais – gali būti odos reakcija į chemines medžiagas.

Rekomendacijos prieš tyrimus:

Keletas dienų prieš tyrimą išskirtinai rekomenduojama pabūti gamtoje, valgyti įvairesnį maistą, turėti kontaktą su gyvūnais ar pelėsiais. Alergijos  tyrimai bus tikslesni, jei juos atliksite alergijos paūmėjimo metu. Nustačius alergenų šaltinį, Jūs žinosite kaip pakeisti gyvenimo būdą ar įpročius, kad apsisaugotumėte nuo alergines reakcijas keliančių alergenų ar  sumažintumėte alergijos simptomus. Tai taip pat padės užkirsti kelią tolimesnėms komplikacijoms – astmai.