Gliukozės tyrimas

Gliukozės tyrimai nustato pagrindinę, su gliukozės pakitimais susijusią ligą – cukrinį diabetą. Cukrinis diabetas yra liga, kuri sutrikdo visą organizmą – pažeidžiamos kraujagyslės, nervų sistema, sutrinka jutimai, atsparumas infekcijoms ir uždegimams. Ligos stiprumas ir progresavimas priklauso nuo cukraus kiekio kontrolės. Pavojingas tiek per mažas, tiek per didelis kiekis, o sergant diabetu kiekiai dažnai svyruoja. Laiku nediagnozuotas diabetas sukelia inkstų nepakankamumą, širdies ir kraujagyslių ligas, regėjimo sutrikimus ar net apakimą, tampa galūnių amputacijų priežastimi. Statistika, gliukozės tyrimas rodo, kad kasmet nuo diabeto ir jo komplikacijų Lietuvoje miršta per 3200 žmonių, t. y. apie 10 per dieną. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 2030 metais sergančiųjų cukriniu diabetu skaičius išaugs dvigubai. Diabetą galima diagnozuoti tik pasitelkus laboratorinius tyrimus:

Rezultatų: 8

Gydytojo komentaras

Gliukozė – tai angliavandenis, kuris teikia mums energiją, būtiną išgyventi. Ypač gliukozė svarbi smegenų veiklai. Tam, kad organizmo ląstelės pasisavintų gliukozę, reikalingas hormonas – insulinas. Esant sutrikusiam gliukozės pasisavinimui (insulino trūkumui, ar audinių receptorių atsparumui jam), gliukozės koncentracija kraujyje ima augti, tuo tarpu organizmo ląstelės „badauja“. Įsijungia organizmo kompensacinės sistemos, gaminasi ir į kraujotaką išskiriami šalutiniai medžiagų apykaitos produktai, palaipsniui organizmai intoksikuojamas. Žmogus suserga cukriniu diabetu. Dažniausiai sutinkamas antro tipo cukrinis diabetas. Ši liga pavojinga savo vėlyvomis komplikacijomis. Apie 60 proc. sergančių diabetų miršta nuo kraujagyslių ligų, 35 procentai nuo koronarinės  širdies ligos. Aklumas šių pacientų tarpe gali pasitaikyti iki 25 kartų, inkstų nepakankamumas – 17 kartų dažniau nei bendrojoje populiacijoje. Todėl cukrinį diabetą siekiama diagnozuoti kuo ankščiau.

Gliukozės tyrimas atliekamas 10-12 valandų nevalgius, paprastai tiriamas veninis kraujas. Radus pakitimų, tikslingą tyrimą mėnesio bėgyje pakartoti. Jei pakartotinai gliukozės kiekis kraujyje padidėjęs, tikslinga atlikti gliukozės tolerancijos mėginį. Jis tiksliai atsakys, kuomet yra gliukozės tolerancijos sutrikimas, kuomet – cukrinis diabetas. Diagnozavus cukrinį diabetą, svarbu kuo greičiau jį pradėti gydyti. Tam svarbu atlikti glikozilinto hemoglobino tyrimą. Šis tyrimas atspindi vidutinę gliukozės koncentraciją kraujyje per 1,5 mėnesio iki jos matavimo. Jo reikšmė apsprendžia ne tik cukrinio diabeto kontrolę, bet ir padeda apsispręsti kaip pradedamas gydymas – geriamais medikamentais ar insulinu.

Šiuo metu pasaulyje stipriai išaugo 2 tipo cukrinio diabeto atvejų skaičius. Klasikiniu atveju cukrinio diabeto pacientą vargina troškulys, dažnas ir gausus šlapinimasis, svorio netekimas, šlapimo ir lytinių takų infekcijos. Tačiau dažnas pacientas pradinėje ligos stadijoje nejaučia visiškai jokių simptomų. Vėliau atsitiktinai pasitikrinus gliukozės koncentracijos kiekį kraujyje, randamas ženklus jos padidėjimas. Tokiam pacientui jau būna negrįžtamai pažeistos smulkios ir stambios kraujagyslės, to pasėkoje pažeidžiama rega, inkstų funkcija, vargina galūnių skausmai dėl diabetinės polineuropatijos. Siekiant tokių situacijų išvengti, gliukozės tyrimas turi būti atliekamas bent kartą metuose. Jeigu Jums jau anksčiau buvo nustatyta gliukozės tolerancijos sutrikimas, gestacinis diabetas, Jūsų artimieji serga 1 ar 2 tipo cukriniu diabetu, tirtis tikslinga bent 2 kartus į metus.

„Antėja laboratorija“ šeimos gydytoja Julija Skirmantė

julija_skirmante