Mažakraujystės tyrimai

Mažakraujystė arba anemija gali kilti dėl įvairių priežasčių – geležies ar vitamino B stokos, lėtinių ligų, infekcijų ar autoimuninių susirgumų. Tam tikros mažakraujystės formos gali būti paveldimo (aplazinnė ir hemolizinė). Iš pradžių mažakraujystė gali nesukelti jokių simptomų arba pasireikšti bendriniai – energijos stoka, silpnumu, galvos skausmais, pablyškusia oda, kvėpimo sutrikimai net ir po nedidelio krūvio. Keli rutininiai tyrimai gali padėti diagnozuoti mažakraujystę bei nustatyti jos priežastį:

Rezultatų: 9

Mažakraujystė (anemija) yra dažna liga, kuria sergama nepriklausomai nuo amžiaus, lyties ar etninės grupės. Tačiau galima išskirti keletą rizikos grupių:
– Asmenys, turintys geležies ir vitaminų stoką;
– Asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis (inkstų ligos, diabetas, vėžys, žarnyno uždegimai ir t. t.);
– Mažakraujystė yra paveldima šeimoje (tik tam tikros formos);
– Asmenys, sergantys lėtinėmis infekcijomis (ŽIV, tuberkulioze);
– Stiprus nukraujavimas dėl traumų ar operacijų.

Mažakraujystė gali būti skiriama į lėtinę ir ūminę. Lėtinė mažakraujystė vystosi be ryškių simptomų, kadangi juos „užmaskuoja“ lėtinių ligų (diabetas, lėtinis inkstų nepakankamumas, vėžys) simptomai arba organizmas, per ilgą laiką, adaptuojasi prie mažakraujystės. Ūminė mažakraujystė gali kilti dėl stipraus nukraujavimo arba dėl staigaus eritrocitų kiekio sumažėjimo. 

Mažakraujystės tipai gali būti labai skirtingi, tačiau jų simptomai gali būti labai panašūs. Dažniausiai pasitaiko šie:

– Nuovargio ir silpnumo jausmas;
– Energijos stoka;
– Galvos skausmai;
– Blyški oda.

Kai mažakraujystė progresuoja, juntami „aštresni“ simptomai:
– Tirpimas ir šaltis galūnėse;
– Sunkėja kvėpavimas;
– Greitas ir neritmingas širdies plakimas;
– Krūtinės skausmas.