Skydliaukės tyrimai

Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, Lietuvoje dviem iš dešimties pacientų diagnozuojamas skydliaukės funkcijos sutrikimas. Skydliaukės ligų dažnumui įtaką daro nesaikingas rūkymas, jodo stygius, neracionalus maitinimąsis, tam tikros paveldimos ligos, kartais – lėtinės infekcijos ar fiziologiniai organizmo pokyčiai (brendimas, klimaksas). Tiek hipertirozė, tiek hipotirozė yra tam tikros ligos padarinys, tačiau pačią ligą dar reikia nustatyti ir gydyti. Tam, kad ligą būtų galima nustatyti, turi būti atliekamas skydliaukės tyrimas (skydliaukės hormonų tyrimas kaina nurodyta). Daugeliui skydliaukės sutrikimų reikia ilgo ir nuoseklaus gydymo, todėl skydliaukės tyrimai privalo būti atliekami profilaktiškai.
Gydytojo komentaras

Rezultatų: 9

Gydytojo komentaras

Kraujo tyrimai yra lengviausias ir greičiausias būdas gydytojui įvertinti skydliaukės hormonų pusiausvyrą ir sveikatą. Skydliaukės funkcijos tyrimai yra vienas iš labiausiai paplitusių laboratorinių tyrimų ir daugeliu atvejų jie aiškiai parodo skydliaukės veiklą, tačiau gauti tyrimų rezultatai sukelia sumaištį.

Rezultatai yra unikalūs
Laboratorijos atiduodamos tyrimų rezultatus pateikia tik statistinės normos ribas. Juk kiekvienas iš mūsų nėra vien statistinis vidurkis ir į kiekvieną rezultatą reikia žiūrėti individualiai, todėl yra labai svarbu suprasti ir atskirti „sveiką“ nuo „sergančiojo“.

Tyrimų „norma“ kiekvienam žmogui yra skirtinga
Vieno žmogaus kraujo tyrimų rezultatai gali atitikti normos ribas, o kito – skirtis nuo jų. Bet gauti normalūs rezultatai šiandien po kurio laiko gali virsti nukrypimu. Tam turi įtaką kūno svoris, mitybos pokyčiai, streso lygis, nėštumas bei kiti faktoriai. Taip pat ir genai gali nulemti įprastai nustatomus hormonų kiekius tam tikrų gyvenimo etapu.

Ką mums išduoda tyrimų rezultatai?
Mokslininkų teigimu vieną kartą atliktas skydliaukės hormonų tyrimas gali užduoti daugiau klausimų, nei atsakyti į mūsų klausimus. Tyrimą reikia kartoti 1 arba 2 kartus, jog galėtume įsitikinti, kad gauti rezultatai yra teisingi. Ši schema taip pat naudinga ir Jūsų gydytojui, nes jis turės išsamų skydliaukės būklės vaizdą.
Padidėjęs skydliaukę stimuliuojančio hormono (TTH) tyrimo rezultatas yra tik pirmas žingsnis link hipotirozės diagnozės. Tačiau neretai tyrimų rezultatai yra klaidingai interpretuojami arba nepakankant informacijos apie kitus rodiklius, TTH negali būti tiesioginis šios ligos rodiklis.
Tyrimo rezultatų nukrypimą gali lemti sezoniniai pokyčiai, gretutinės ligos, kaip diabetas, gyvenimo būdo pokyčiai, vartojami medikamentai, stresas.

Kas gali daro įtaką skydliaukės tyrimų rezultatams?
Skydliaukę stimuliuojančio hormono (TTH) kiekis kinta dienos eigoje ir tai priklauso nuo žmogaus organizmo. Daugiausia šio hormono yra pagaminama miego metu, naktį, o mažiausiai – po pietų. Atliktos studijos parodė, kad skirtumas gali būti apie 72 %, todėl tyrimai, kurie yra atlikti ryte, gali būti kitokie, jei atliksime skydliaukės kraujo tyrimą po pietų po pietų. Mokslininkai teigia, kad subklinikinės hipotirozės diagnozė gali būti nenustatyta 3 iš 10 pacientų, jei kraujas tyrimui paimamas antroje dienos pusėje.

Ar pakanka vieno TTH tyrimo?
Vieno skydliaukė stimuliuojančio hormono (TTH), kaip ligos rodiklio, nepakanka. Kiti skydliaukės hormonai, kaip FT4, FT3, gali būti pakitę, net jei TTH rodiklis yra normos ribose. Jei turite kokių nors simptomų ar įtarimų, susijusių su skydliaukės funkcija, atlikite visą išsamų skydliaukės funkcijos tyrimą. Tai yra geriausias pasirinkimas norint sužinoti ar skydliaukės veikla nesutrikusi.

Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos valdybos pirmininkė, „Antėja laboratorija“ laboratorinės medicinos gydytoja Eglė Marciuškienė.