Cu Varis

Varis (Cu) – priskiriamas prie gyvybiškai svarbių ir būtinų mikroelementų, tačiau jo perteklius gali būti pavojingas. Varis dalyvauja medžiagos apykaitos, augimo procesuose, įeina į kaulinio audinio sudėtį, yra svarbus pasisavinant geležį (varis kartu su geležimi gamina ertrocitus) bei sintetinant hemoglobiną. Nuo vario priklauso ir audinių (kremzlių, raiščių) tvirtumas ir elastingumas. Varis taip pat dalyvauja melanino (pigmento) gamyboje, kuris apsaugo mus nuo UV saulės spindulių.

Organizmas nekaupia vario atsargų ir nors organizmui reikalingi labai nedideli vario kiekiai, jo stoka ar perteklius iš karto jaučiami.

Vario koncentracija padidėja:

• Infekcijos ir uždegimai;
• Leukemija;
• Vidurių šiltinė;
• Vitaminų trūkumas;
• Anemija;
• Plaučių tuberkuliozė;
• Miokardo infarktas, insultas;
• Skydliaukės sutrikimai;
• Autoimuninės ligos;
• Traumos;
• Piktybiniai navikai;
• Letinis aktyvus hepatitas.

Taip pat gali padidėti nėštumo metu ir vartojant kontraceptikus.

Vario koncentracija sumažėja:

• Vilsono liga;
• Virškinamojo trakto ligos;
• Cukrinis diabetas;
• Osteoporozė;
• Anemija;
• Nudegimai;
• Lėtinė koronarinė širdies liga;
• Baltymų stoka;
• Menke sindromas.

Vario tyrimas yra pirminis tyrimas Vilsono ligai diagnozuoti (kartu su ceruloplazminu), kai yra jos simptomų. Kitais atvejais tyrimas atliekamas, kai įtariamas apsinuodijimas variu (pykinimas, vėmimas, pilvo skausmas) arba kaip papildomas atrankinis tyrimas.