PRISCA II - "Antėja laboratorija"
PRISCA II Nėščiųjų prenatalinės rizikos nustatymas II trimestras (14-22+6 d. nėštumo savaitė)

PRISCA II Nėščiųjų prenatalinės rizikos nustatymas II trimestras (14-22+6 d. nėštumo savaitė)

65.00€
PRISCA II Nėščiųjų prenatalinės rizikos nustatymas II trimestras (14-22+6 d. nėštumo savaitė)

PRISCA II yra tyrimų programa nėščiosioms, esančioms antrajame nėštumo trimestre, siekiant sužinoti vaisiaus apsigimimo tikimybę. Pagrindinės apsigimimo chromosominės ligos yra šios: Dauno sindromas (trisomija 21), Edvardso sindromas (trisomija 18), kiti nerviniai defektai, tokie kaip spina bifida arba anencefalija. Tyrimas atliekamas iš kraujo, tarp 15 ir 20 nėštumo savaitės.

Nemokamas šeimos gydytojo tyrimų rezultatų aptarimas netaikomas.

Tiksli vaisiaus apsigimimo tikimybė apskaičiuojama ne iš pavienių tyrimų, o iš visos tyrimų programos, kartu su santykių tarp tyrimų atsakymų apskaičiavimu. Į PRISCA II yra įtraukti šie tyrimai:

  • HCG Chorioninis gonadotropinas,
  • E3 Estriolis laisvasis,
  • AFP Alfa fetoproteinas.

Taip pat įvedama motinos amžius, giminės istorija, svoris ir ligų istorija , taip pat vaisiaus užmezgimo laikas. Rizikos tikimybė įvertinama skaitiniu įverčiu, kuris pateikiamas, kaip padidėjusios rizikos arba normalus.
Paprastai laikoma, kad tikimybė 1 iš 300 (t.y. ~0,003), arba didesnė, jau yra rizikos grupė. Tokiu atveju atsakymas teigiamas ir dėl to reikėtų papildomai susirūpinti.

Jeigu tyrimai dėl Dauno ir Edvardso chromosominių apsigimimų rizikos jau buvo atlikti pirmajame trimestre, galima atlikti tik AFP tyrimą, kuris parodys nervinių defektų tikimybes.

Labai svarbu įsidėmėti, kad PRISCA I ir II tyrimų programos nediagnozuoja vaisiaus apsigimimo, jos tiksliai apskaičiuoja apsigimimo tikimybę ir pateikia tai žodiniu pavidalu: normali arba padidėjusi rizika. Padidėjusios rizikos atsakymas dar nereiškia, kad vaisius turės kokį nors apsigimimą, tai reiškia, kad reikalingas intensyvus stebėjimas, taip pat įcetinimas – kiek ta rizika yra padidėjusi?

 
Padidėjusi rizika apsigimimui: Jeigu fBC: Jeigu laisvasis E3: Jeigu AFP:
Atviroji Spina bifida Normalus Normalus Didesnis nei įprastai
Anencefalija Mažesnis nei įprastai Mažesnis nei įprastai Didesnis nei įprastai
Dauno sindromas Didesnis nei įprastai Mažesnis nei įprastai Mažesnis nei įprastai
Edvardso sindromas Mažesnis nei įprastai Mažesnis nei įprastai Mažesnis nei įprastai

 

Anencefalijai ar atvirajai spina bifida numatyti padeda AFP tyrimas, o kiti patikslina būklę. Motinos kraujyje padidėję AFP kiekiai verčia sunerimti.

Apsigimimo tikimybės apskaičiavimą sunkina dvynukų ir trynukų laukimasis. Laukiantis daugiau nei 3 kūdikių, skaičiavimai neatliekami. Tyrimui ypač svarbu yra kuo tiksliau nustatyti vaisiaus užsimezgimo laiką, kadangi jo raidos stadija turi būti įvedama į apskaičiavimo formulę. Netikslus duomenų įvedimas gali duoti klaidingai didelės arba klaidingai mažos tikimybės rezultatus. Jei nėra galimybės tiksliai nustatyti vaisiaus užmezgimo laiko, reikia papildomai atsižvelgti interpretuojant atsakymą.

SVARBU! Tyrimas atliekamas su ginekologo siuntimu!

Dauno sindromas – įgimta liga, kuriai yra būdingos raidos anomalijos, protinis ir fizinis sutrikimas, širdies ydos, kvėpavimo ir virškinamojo trakto sutrikimai, raumenų sutrikimai. Šios ligos dažnumas – 1 iš 1000.

Edvardso sindromas – įgimta liga, kuriai būdingi daugybiniai psichinės ir fizinės raidos sutrikimai, nulemiantys ankstyvą mirtį. Sergantys Edvardso sindromu dažnai turi mažas plaštakas, įgimtas širdies ydas, virškinamojo trakto anomalijas, lytinių liaukų, plaučių, galvos smegenų neišsivystymą ar deformacijas ir kt. sutrikimus. Ligos dažnumas – 1 iš 6000.

Spina bifida arba įgimta stuburo smegenų išvarža – vienas dažniausių nervinio vamzdelio raidos defektų, kuris sukelia galūnių paralyžius bei kitus organizmo funkcijų pažeidimus. Yra skiriamos 3 spina bifida formos:

Anencefalija – sutrikimas dėl kurio neišsivysto smegenys arba jų apimtis yra labai nedidelė. Su šia būkle gimę kūdikiai miršta pirmaisiais gyvenimo metais.