Vaikų sveikatos patikra piktina tėvus: skundžiasi „varnelių“ dėliojimu

Vaikų sveikatos patikra piktina tėvus: skundžiasi „varnelių“ dėliojimu

Prieš mokslo metus, vaikų sveikatos patikra, į medicinos įstaigas pritraukia daugelį, savo vaikų sveikatą norinčių patikrinti, tėvų.  Atvykstantys tėvai turi reikalauti kokybiškos ir išsamiai atliekamos paslaugos, nes už ją gydymo įstaigos gauna papildomų lėšų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF), teigia visuomenės sveikatos specialistai.

„Tėvai, kai atveda vaiką, turėtų reikalauti iš gydytojo paslaugos tokios, kokia ji turėtų būti. (…) Klientas turi reikalauti kokybės. Tai neturi būti atsainus patikrinimas, iš jo jokios naudos“, – sakė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Vaikų sveikatos skyriaus vedėja Daiva Žeromskienė.

Vaiko parengimas ugdymo įstaigai kasmet profilaktiškai patikrinant jo sveikatą yra įtrauktas į skatinamųjų paslaugų sąrašą ir už jų teikimą gydymo įstaigai (tiek už gydytojo, tiek už slaugytojo) mokama iš PSDF papildomai.

2015 metais už minėtas gydytojo paslaugas tikrinant vaikų sveikatą iš PSDF biudžeto gydymo įstaigoms sumokėta 1,5 mln. eurų, o už slaugytojo paslaugas – 1,2 mln. eurų.

Tėvai skundžiasi „varnelių“ dėliojimu

Mokslo metų pradžioje ugdymo įstaigos reikalauja tėvų pateikti Vaiko sveikatos pažymėjimą, galiojantį vienerius metus. Dėl to mokslo metų išvakarėse, taip pat ir rudenį kai kuriose gydymo įstaigose susidaro tokių pažymėjimų atvykstančių gauti tėvų ir vaikų spūstys. Apsilankymo pas šeimos gydytoją metu turi būti įvertinami rizikos, vaiko ar paauglio sveikatai, veiksniai, esama fizinė bei psichikos sveikatos būklė. Minėtame Vaiko sveikatos pažymėjime privalu nurodyti vaiko ūgį, svorį, fizinio išsivystymo įvertinimą, kūno masės indeksą, kraujospūdį, klausos ir regos būklę, individualias rekomendacijas dėl fizinio krūvio, alergenų. Taip pat turėtų būti įvertinta vaiko dantų ir sąkandžio būklė.

Tačiau kalbinti tėvai sakė, kad dažnai toks patikrinimas – tik formalus, gydytojai apsiriboja regos patikrinimu, ūgio, svorio ar kraujo spaudimo matavimais. Visos kitos grafos neretai užpildomos sudėliojant „varneles“ pažymoje.

„Vizualiai pažiūri, „štampą“ uždeda ir viskas. Pro akis yra praleidžiama, pats turi viskuo rūpintis. Kai nueini pas gydytoją, pats turi būti gydytojas, pats turi žinoti, kas tau yra, o gydytojui – vienodai. Vyresnysis sūnus sportuoja, tai pats treneris mus nusiunčia į sporto dispanserį, ten patys irgi tikrinamės, o čia (poliklinikoje) ­ tik vizualiai“, – pasakojo Vilniaus Antakalnio poliklinikoje kalbintas du sūnus auginantis Vidmantas.

„Savo dabartine gydytoja esu patenkinta, tačiau anksčiau, kadangi turiu daugiau vaikų, esu susidūrusi su kitokia situacija, kai gydytoja nepakeldama galvos nuo popierių sužymėdavo varneles vaiko net neapžiūrėjusi“, – kalbėjo Laima, sostinės Naujininkų poliklinikoje.

Poliklinikos nesusidoroja su žmonių srautais

Antakalnio poliklinikos direktoriaus pavaduotoja medicinai Ingrida Savickienė sakė, kad laiko ir sergantiems pacientams, ir tiems, kurie kreipiasi dėl profilaktinio sveikatos patikrinimo, akivaizdžiai trūksta.

Per vieną dieną gydytojui kartais tenka priimti 25 vaikus, kiekvienam skirama apie 15 minučių. „Apylinkės, mūsų nuomone, yra per didelės (…) Aišku, norėtųsi, kad to laiko būtų daugiau, bet bet kokiu atveju nulemia sąžiningumas ir profesionalumas“, – kalbėjo I. Savickienė. Anot jos, poliklinikos valdžia yra kreipusis į Sveikatos apsaugos ministeriją, kad apylinkės, tai yra aptarnaujama teritorija, turėtų būti mažesnės. Poliklinika gavo atsakymą, kad situacija svarstoma.

Vis dėlto poliklinikos atstovė pripažino, kad profilaktinio vaikų sveikatos patikrinimo kokybę daugiausiai lemia ir įstaigos, ir medikų požiūris. D.Mikutienė įžvelgia sisteminių trūkumų Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė teigė, kad problema dėl atsainios ir neretai formalios vaikų sveikatos patikros iškyla kasmet vasaros pabaigoje artėjant mokslo metams, t. y. per patį pažymų išrašymo įkarštį.

Atsainų pažymų pildymą, parlamentarės nuomone, lemia ir sisteminės bėdos – mažas sveikatos sistemos finansavimas, gydytojų trūkumas. Tačiau kai kurių įstaigų pavyzdžiai įrodo, kad net netobulomis sąlygomis įmanoma sąžiningai ir labiau kokybiškai patikrinti vaikų sveikatą.

„Yra poliklinikų, kurios puikiausiai tvarkosi, įdiegtos yra ir e-sistemos ir jokių problemų nekyla. (…) Ir steigėjai savivaldos lygiu turėtų labiau kontroliuoti vadybą, srautų sudėliojimą, gydytojų darbo laiką, grafikus, kad tėveliams tai (vaiko sveikatos patikrinimą) būtų patogu padaryti“, – sakė D.Mikutienė.

Įsigaliojo naujos pažymų pildymo taisyklės

„Įvertinti vaiko sveikatos būklės jo neapžiūrėjus neįmanoma“, – pabrėžė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Asmens sveikatos priežiūros departamento Motinos ir vaiko sveikatos skyriaus patarėja Anželika Balčiūnienė.

Anot jos, siekiant užtikrinti kokybišką Vaiko sveikatos pažymėjimo pildymą, nuo šių metų sausio įsigaliojo sveikatos apsaugos ministro patvirtintos pažymėjimo pildymo taisyklės. Pagal jas, gydytojas į pažymėjimą turi įrašyti tik tuos sveikatos sutrikimus, dėl kurių vaikui reikia laikytis gydytojo rekomendacijų dalyvaujant ugdymo veikloje, ir rekomendacijas. Be to, tėvams prašant jame gali būti nenurodomos diagnozės ligų, kuriomis serga vaikas, taip siekiant užtikrinti teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą.

2015 metų vaikų sveikatos patikra, ir jos gauti rezultatai, parodė, kad nesmarkiai padaugėjo vaikų su regėjimo sutrikimais, taip pat turinčiųjų kalbos sutrikimų, bet sumažėjo klausos defektų skaičius, skoliozės atvejų ir nenormalios laikysenos skaičius, pranešė A.Balčiūnienė. SAM duomenimis, vaikai dažniausiai serga ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis ir gripu, akių, virškinimo sistemos, odos ir poodžio, infekcinėmis ir parazitinėmis, jungiamojo audinio ir skeleto raumenų sistemos ligomis bei dažnai patiria traumas.