Vėžys gali būti nustatytas: išsitirk dabar

Vėžys gali būti nustatytas: išsitirk dabar

Sergamumo ir mirtingumo nuo onkologinių ligų skaičiai bauginantys: 1 iš 3 žmonių suserga vėžiu ir 1 iš 5 nuo jo miršta. Situacija Lietuvoje taip pat išlieka opia problema. Tarp moterų, pagal mirtingumo statistiką, pirmauja krūties vėžys. Antras pagal dažnumą yra kasos vėžys, toliau – bronchų ir trachėjos navikai. „Pikčiausi“ navikai, nuo kurių vyrų mirtingumas didžiausias – trachėjos, bronchų, plaučių, priešinės liaukos ir skrandžio.

Gąsdinantys skaičiai

Neretai numojame ranka į organizmo mums siunčiamus signalus, nors ir jaučiame tam tikrus simptomus, negalavimus. Žinoma, kartais pagalvojame ir apie vieną baisiausių diagnozių – vėžį, tačiau vis tiek su baime aplenkiame klinikas, gydytojus bei laboratorijas. Dauguma piktybinių navikų nesukelia jokių simptomų, nebent liga yra išplitusi. Būtent dėl šio fakto kiaušidžių vėžys vis dar yra dažniausia mirties nuo ginekologinių piktybinių ligų priežastis. 70–80 % šių vėžio atvejų yra nustatomi III arba IV stadijose, todėl jis yra vadinamas „tyliuoju žudiku“.

Kodėl yra itin svarbu išsitirti dėl vėžio?

Visuomet vejame tas mintis, jog ši liga gali užklupti ir mus pačius. Dažniausiai savo sveikata susirūpiname tik tada, kai artimieji arba draugai tyliai ištaria frazę: „Man diagnozavo vėžį“, ir iškart, lyg išdegę akis, lekiame į gydymo centrus išsitirti. Kuo anksčiau nustatomi piktybiniai navikai, tuo greičiau paskiriamas gydymas, tuo labiau didėja ir išgyvenamumo procentas.

Kodėl yra svarbu atlikti vėžio laboratorinius tyrimus?

Laboratoriniai tyrimai įvairiais būdais naudojami medicinoje: jie padeda nustatyti vėžį ar priešvėžines stadijas, kol asmuo neturi ligos požymių, padėti diagnozuoti vėžį, pateikti informaciją apie jo stadiją, naviko išplitimą, planuoti gydymą, stebėti paciento bendrą sveikatos būklę gydymo metu ir patikrinti galimą šalutinį gydymo poveikį, nustatyti ar vėžys reaguoja į gydymą, norint išsiaiškinti, ar liga neatsinaujino.

Kas yra vėžio rizikos tyrimas?

Žinoma, jog 10–15 proc. krūties vėžio susirgimų, 5–10 proc. storosios žarnos susirgimų yra paveldimi, tiksliau paveldimas polinkis sirgti onkologinėmis ligomis. Be šių onkologinių ligų, gali būti paveldimas polinkis sirgti kiaušidžių, gimdos, žarnyno, skrandžio, kasos, odos (melanoma) ir prostatos vėžiu, todėl, jeigu giminėje yra onkologinių susirgimų, ypač, jaunesniame amžiuje, naudinga atlikti genetinius tyrimus. Atliekant vėžio rizikos tyrimą nustatoma rizika sirgti paveldima onkologine liga, analizuojant 30 genų, susijusių su genetiniu polinkiu jai. Vėžio rizikos tyrimas nenustato ir nediagnozuoja esamos ligos, tai yra pirminės diagnostikos tyrimas, atliekamas siekiant įvertinti genetinę vėžio išsivystymo riziką. Jeigu atlikus šį tyrimą, nustatomas genas, didinantis vėžio riziką, sudaromas onkologinės ligos diagnostikos bei prevencijos planas. Kitų onkologinių susirgimų atvejais ekspertai taip pat rekomenduoja vėžio žymenis atlikti kas 6–12 mėnesių, ypač, jei esate vyresnis nei 50 metų, kad būtų galima stebėti rodiklius dinamikoje: metų kelias, kuriuo grindžiamas vėžio žymenų grafikas, gali tapti labai informatyvus ir padėti nustatyti vėžį ankstyvose stadijose arba nustatyti ikivėžinius susirgimus, pavyzdžiui, prostatos.

Kas yra vėžio žymuo?

Vėžinių ląstelių gyvybinis ciklas nėra normalus, t.y. jos gamina medžiagas – baltymus, fermentus ar biomolekules, kurių negamina ar nedideliais kiekiais gamina sveikos ląstelės. Šių medžiagų kiekį kraujyje galima išmatuoti. Jos vadinamos vėžio žymenimis. Kuo daugiau piktybinių ląstelių yra žmogaus organizme, tuo daugiau šių medžiagų kraujyje. Vėžio žymenų tyrimus rekomenduojama atlikti, jei šeimoje buvo narių, sergančių onkologinėmis ligomis. Labai svarbu žinoti, kad vėžio diagnozei nustatyti nepakanka fakto, kad paciento kraujyje padidėjęs vieno ar kito vėžio žymens kiekis. Tai gali būti prevencija, signalas. Aptikus padidėjusį vėžio žymens kiekį kraujyje, galima įtarti vieną ar kitą piktybinę ligą, kurios buvimą būtina įrodyti atlikus kitus reikiamus tyrimus. Tačiau vėžio žymenų kiekis normos ribose neatmeta tikimybės susirgti onkologinėmis ligomis.

Vėžio žymenų tyrimų programa moterims
Vėžio žymenų tyrimų programa vyrams

Eglė Marciuškienė
Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos valdybos pirmininkė,
„Antėja laboratorija“ laboratorinės medicinos gydytoja.