Virusiniai hepatitai – grėsminga kepenų liga

Virusiniai hepatitai – grėsminga kepenų liga

Nors kepenys yra labai svarbus virškinimo organas, padedantis atsikratyti į organizmą patekusių toksinų ir riebalų, tačiau juo rūpinamės mažiausiai. Pasak medikų, taip yra todėl, kad kepenų funkcijos sutrikimai paprastai nesukelia jokio skausmo ir žmogus nejaučia, kad jo kepenis ardo hepatito virusas. Ilgai, kartais net dešimtmečiais, nepastebėti virusiniai hepatitai sukelia kepenų uždegimą, kepenų cirozę, o daliai ligonių – net kepenų vėžį ir mirtį. Tokiems ligoniams vienintelė viltis išgyventi – kepenų transplantacija.

Pasak Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos prezidentės, gydytojos Dangiros Babenskienės, patekę į žmogaus organizmą hepatito B ir C virusai (virusiniai hepatitai) pažeidžia kepenis. „Kepenys yra labai svarbus žmogaus sveikatai organas, atliekantis apie 500 įvairiausių gyvybinių funkcijų. Kepenų veiklos negali pakeisti nė vienas kitas organas, todėl kepenis būtina saugoti ir tausoti. Dažniausiai kepenys kenčia nuo hepatito B ir C virusų, kuriais užsikrečiama per kraują to nepastebėjus. Virusas toks atsparus, kad gali išlikti daugelį dienų net išdžiūvusiame kraujo laše. Liga nepasireiškia jokiais simptomais ir 10 ar net 20 metų vyksta nebylus kepenų ardymo procesas. Dažnai apie ligą sužinome tik esant jos komplikacijos: prasidėjusiai kepenų cirozei ar vėžiui, kai išgelbėti gyvybės dažnai nebepavyksta“, – aiškina gydytoja D. Babenskienė.

Hepatito užkrato šaltinis – lėtiniu hepatitu sergantys ligoniai ir viruso nešiotojai. Medikai skaičiuoja, kad hepatito virusų nešiotojų Lietuvoje gali būti iki 100 tūkst. žmonių, kurie nežino, kad yra užsikrėtę kuriuo nors virusiniu hepatitu. Kasmet vien nuo hepatito C Lietuvoje gydoma per 600 ligonių, nustatoma apie 150 naujų atvejų. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, hepatito C virusu yra užsikrėtę 1–3 proc. pasaulio gyventojų.

Virusiniai hepatitai plinta per pažeistą buityje odą bei gleivinę, darant gydomąsias procedūras nepakankamai steriliais instrumentais, perpilant infekuotą kraują ar jo komponentus. Buityje paprastai hepatito virusais apsikrečiama naudojantis infekuoto žmogaus manikiūro priemonėmis, dantų šepetėliu, skutimosi peiliuku, grožio salonuose darant pedikiūrus, manikiūrus, tatuiruotes, veriant auskarus, naudojant nešvarias adatas. Hepatito užkratas plinta ir lytiniu būdu, taip pat per placentą perduodamas vaisiui.

Pasak gydytojos D. Babenskienės, dauguma hepatito virusą turinčių asmenų net neįtaria, o apie tai sužino visai atsitiktinai. „Nežinodami, kad yra užsikrėtę hepatitu, asmenys buitinių kontaktų metu lengvai užkrečia virusu savo artimuosius ir tokiu būdu virusas nestabdomas plinta. Kad taip neatsitiktų, reikėtų pasitikrinti kraują. Ypač pasitikrinti dėl hepatito B ir C virusų turėtų tie žmonės, kuriems iki 1993 metų buvo atliktos chirurginės operacijos, perpiltas kraujas, daryta inkstų dializė, nes tuomet hepatito C virusas plito ir gydymo įstaigose“ – pataria gydytoja D. Babenskienė.

Pasitikrinkite dėl hepatito B ir C jeigu:

  • Lankotės grožio salonuose (atliekate pedikiūrą, manikiūrą);
  • Turite tatuiruočių, vėrėtės auskarus;
  • Lankėtės pas odontologą;
  • Buvo atlikta chirurginė operacija;
  • Buvo perpiltas kraujas;
  • Buvo kontaktas su sergančiu asmeniu;
  • Pavojingiausias virusinis hepatitas C gali būti ūminis arba lėtinis. Susirgus ūminiu virusiniu hepatitu C, tik 10–15 proc. ligonių pasveiksta, kitiems vystosi lėtinis virusinis hepatitas C. Net pusei iš jų liga progresuoja į kepenų cirozę ir dar pusei komplikuojasi kepenų vėžiu. Hepatito C virusas žmogų žudo iš lėto. Lėtinis virusinis hepatitas C yra dažniausia kepenų transplantacijos priežastis JAV ir Europoje. Skiepų nuo virusinio hepatito C nėra. Anksti diagnozuotas virusinis hepatitas yra išgydomas.