Žarnyno vėžį svarbu laiku pastebėti. Žarnyno vėžys

Žarnyno vėžį svarbu laiku pastebėti. Žarnyno vėžys

Lietuvoje žarnyno vėžiu kas metai suserga apie 1600 žmonių, kas metai nuo šios ligos miršta 900. Norint sustabdyti mirčių nuo vėžio skaičių, šalyje vykdoma prevencinė kolorektalinio vėžio programa, pagal kurią nemokamai tikrinami 50-75 metų Lietuvos gyventojai.

Tačiau žarnyno vėžys gali prasidėti ir jaunesniame amžiuje. Ką daryti tiems jaunesniems, kurių šeimose yra buvę šios ligos atvejų? Kaip greitai ir kokybiškai pasitikrinti profilaktiškai?

Apie kolorektalinio (storosios žarnos) vėžio prevencinius tyrimus ir gydymą kalbamės su VUL Santariškių klinikų generaliniu direktoriumi, Lietuvos chirurginės onkologijos draugijos prezidentu, storosios žarnos vėžio prevencinės programos koordinavimo grupės pirmininku, profesoriumi Kęstučiu STRUPU ir Kraujo tyrimų laboratorijos „Antėja“ direktore medicinai Dangira BABENSKIENE.

Kraujo tyrimas parodo ligą pačioje užuomazgoje

„Ar negresia žarnyno vėžys, galima sužinoti, atlikus ir paprastus laboratorinius tyrimus, – atsako Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos prezidentė, kraujo tyrimų laboratorijos „Antėja“ direktorė medicinai Dangira Babenskienė, – šis būdas yra greitas ir patikimas, juk tyrimai šiuo metu yra atliekami moderniose akredituotose laboratorijose ir vertinami kvalifikuotų gydytojų. Vienas iš paprasčiausių ir valstybės dotuojamų tyrimų – slapto kraujavimo išmatose tyrimas. Taip pat yra atliekami vėžio žymenų tyrimai, kurie, esant onkologinei ligai, pakinta labai anksti. Tačiau reikia žinoti, kad vėžio žymenų tyrimai nėra šimtaprocentinė ligos diagnozė.

Laboratorijų paslaugos, kuriose atliekami įvairūs tyrimai, yra labai naudingos, juk mūsų organizme nuolat vyksta tam tikros fiziologinės reakcijos, kiekvienas organas išskiria į kraują tam tikras medžiagas. Jei organizmas veikia gerai, į kraują išskiriamų medžiagų kiekis atitinka normas. Tačiau sutrikus kuriai nors funkcijai, kraujyje atsiranda pokyčių. Kraujas – tarytum veidrodis, atspindintis viską, kas vyksta mūsų organizme“

„Kartą į mūsų tyrimų centrą atėjo 44 metų moteris, – pasakoja gydytoja, – buvo labai išblyškusi, skundėsi silpnumu. Atlikę išsamų kraujo tyrimą radome gerokai padidėjusį žarnyno vėžio žymenį. Po poros metų sutikau jos vyrą, tačiau taip ir neišdrįsau paklausti, kaip žmonos sveikata – žinojau tik tiek, kad ji gydėsi, buvo švitinama. Kalbėti pradėjo jis: „Viskas gerai, ką tik grįžome iš Italijos…“ Lengviau atsidusau. Ir pagalvojau – o kas būtų buvę, jei ji nebūtų kreipusis į kraujo tyrimų laboratoriją? Jei poliklinikoje jai būtų paskirtas tik bendras kraujo tyrimas, kuris parodytų anemiją, tačiau nieko nepasakytų apie vėžio pradžią? Gerai, jei gydytoja būtų pradėjusi aiškintis, dėl ko kilo anemija, o jei ne? Būtų sugaišta daug laiko ir nežinia, kaip viskas būtų pasibaigę.“

Dažnai vėžys nustatomas per vėlai

Storosios žarnos vėžio prevencinės programos koordinavimo grupės pirmininkas profesorius Kęstutis Strupas sako, kad net ir esant prevencinėms programoms apie 60 proc. susirgusiųjų žarnyno vėžys nustatomas per vėlai. O juk ankstyvųjų stadijų vėžys lengvai išgydomas – storosios žarnos vėžys yra potencialiai geriausiai išgydomas pilvo organų piktybinis navikas.

Profesorius aiškina, kad šia liga gali susirgti tie žmonės, kurie serga uždegimine žarnyno liga, kuriems aptinkama polipų storojoje žarnoje ir tie, kurių artimi giminės sirgo storosios žarnos vėžiu. Riziką susirgti vėžiu didina netinkama mityba, nejudrus gyvenimo būdas, antsvoris.

Pasak prof. K.Strupo, nors pagal storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą nemokamaigali pasitikrinti visi 50–75 metų sulaukę žmonės ir laiku nustatyti ikivėžinius pakitimus, tačiau per paskutiniuosius dvejus metus pasitikrino tik 30,5 proc. Lietuvos gyventojų. „Dažniausiai žmonės teisinasi, kad tikrintis neturi laiko, – pasakoja profesorius. – Kiti nesitikrina todėl, kad sako bijantys tyrimo. Tačiau dar labiau stebina tie, kuriems jau buvo nustatyta vėžio rizika, bet jie vis tiek neatvyko atlikti jiems paskirto kolonoskopijos tyrimo.“

Profesorius K.Strupas svarsto, kad viena iš priežasčių, dėl ko žmonės neatvyksta atlikti tyrimų, galėtų būti ta, kad kolonoskopijai reikia pasirengti – išsivalyti žarnyną, gerti vaistų ir daug vandens. „Daugelis atvyksta to nepadarę, taigi, būna priversti grįžti namo, – aiškina K.Strupas, – o kitą kartą dažniausiai taip ir nepasirodo. Kai po kiek laiko susigriebia, vėžys jau būna išplitęs. Padėti esant 4 stadijos vėžiui beveik neįmanoma. Tačiau jei liga diagnozuojama pirmųjų stadijų, tikimybė, kad ligonis išgyvens ilgiau nei penkerius metus, siekia net 90 proc. Diagnozavus ketvirtosios – tik 10 proc.“

Į klausimą, kodėl nemokamai netikrinami vyresni nei 75 metų amžiaus žmonės, profesorius atsako: „Dėl to, kad vyresnio amžiaus žmonėms vėžys retai išsivysto. Žinoma, jeigu jie tikrinosi iki tol ir jokių pakitimų žarnyne nebuvo nustatyta. Tačiau aš patarčiau tikrintis ir vyresniems. Nors ligonių kasos ir nefinansuoja, nėra brangu susimokėti 12 litų už tyrimą, kuris gali išgelbėti gyvybę.“

Polipas arba adenoma perauga į vėžį

Kaip išsivysto storosios žarnos (kolorektalinis) vėžys? Pirmiausia žarnyne atsiranda polipų, iš kurių ima vystytis adenoma. Adenoma auga, plinta, tampa vėlyvąja adenoma, tada išopėja ir išsivysto onkologinė liga. Ankstyvoji diagnostika padeda rasti adenomą arba polipą dar prieš išsivystant vėžiui ir sunaikinti juos. Tai ir yra tikroji kolorektalinio vėžio prevencija.

„Kol pakitusi žarnyno ląstelė išsivysto į vėžį, praeina apie 10–30 metų, – aiškina profesorius K.Strupas. – Tačiau paradoksas štai kur: nors vėžys vystosi gana ilgai, ankstyvosios stadijos jis nustatomos retai. Maždaug 60 proc. pacientų vėžys jau būna pažengęs iki trečios ar ketvirtos stadijos. Taip yra todėl, kad šių pakitimų žarnyne žmonės ilgai nejaučia.“

2009 m. karcinoma (žarnyno vėžys) buvo aptiktas 10 procentų pagal prevencinę programą tikrintų žmonių. Šie skaičiai nesikeičia, kas metai ligos požymių aptinkama tiek pat.

50–70 metų amžiaus žmonėms žarnyno vėžio rizika yra didelė, todėl ir yra vykdoma prevencinė programa, šeimos gydytojai kiekvieną siunčia atlikti slaptojo kraujo išmatose mėginį. Jei mėginys neigiamas, kita patikra priklauso po 2 metų. Jei randa slaptąjį kraujavimą, siunčia atlikti kolonoskopijos (nemokamai ir su narkoze, taigi, baimintis nereikėtų).

Profesorius aiškina, kad ypač svarbu laiku pasitikrinti tiems žmonėms, kurie turi genetinį polinkį sirgti žarnyno vėžiu. Šių žmonių žarnyne polipų atsiranda anksčiau ir daugiau nei tų, kurie nėra paveldėję polinkio susirgti šia liga. Tai vadinamoji šeiminė adenominė polipozė – reta paveldima liga, kai storojoje žarnoje atsiranda daug ataugėlių – polipų. Jų negydant, žmogus neišvengiamai suserga storosios žarnos vėžiu netgi sulaukęs 40 metų amžiaus. Tiems, kurių artimieji sirgo kolorektaliniu vėžiu, tikrintis gydytojai pataria pradėti nuo 40 metų. Kai ligą lemia patologiniai genai, tikimybė paveldėti ją siekia net 50 procentų.Vienas iš storosios žarnos prevencijos modelių yra užbėgti vėžiui už akių, tiriant šia liga sergančiojo pirmos eilės gimines (brolius, seseris, vaikus, kartais ir tėvus). Diagnozavus ligą, būtina taikyti profilaktinį gydymą.

Teigiamas testas – nebūtinai vėžys

Ką daryti, jei žmogus, atlikęs vėžio žymenų tyrimą arba pasitikrinęs dėl slaptojo kraujavimo, sužinojo teigiamą atsakymą? Ar tai reiškia, kad jau serga vėžiu? Gydytojai tvirtina, kad kraujas išmatose – dar ne vėžys, tai gali būti tik polipas arba adenoma, kurie gali duoti teigiamą slaptojo kraujo mėginį. 60–70 proc. atvejų onkologinė liga nepasitvirtina.

Reikia žinoti ir tai, kad storosios žarnos vėžys yra viena sėkmingiausiai gydomų onkologinių ligų, ypač ankstyvųjų stadijų. Šiuolaikinė medicina siūlo įvairiausių gydymo būdų ir priemonių. „Prieš daug metų, kai buvau studentas, net įsivaizduoti negalėjau, kaip toli pažengs medicina. Neįmanoma buvo patikėti, kad kada nors galėsime persodinti kepenis, kasą, operuoti vėžio metastazes ar net daryti operacijas be matomų išorinių pjūvių“, – apie šiuolaikinius gydymo būdus kalba profesorius K.Strupas.

Šiuo metu Santariškių klinikose taikomi mažiausiai invaziniai gydymo būdai – atliekamos endoskopinės operacijos, kai nereikia jokių pjūvių pilve. Žinoma, tokios operacijos atliekamos tik tada, kai navikai yra ankstyvųjų stadijų. Tokių operacijų per metus padaroma 2600, iš jų 350 – tiems pacientams, kuriems vėžys buvo nustatytas tikrinant pagal prevencinę programą.

Vėlesnėms vėžio stadijoms gydyti taikoma laparoskopinė chirurgija. Po tokių mažai invazinių operacijų pacientas greičiau sveiksta, greičiau grįžta prie įprasto gyvenimo. Jeigu vėžys yra 2–3 stadijos, daroma chirurginė išplėstinė operacija, taikoma chemoterapija.

Sergant storosios žarnos vėžiu, metastazės dažniausiai formuojasi kepenyse ar plaučiuose. Anksčiau daugelis ligonių būdavo pasmerkti, tačiau dabar yra būdų sunaikinti metastazes kepenyse. Santariškių klinikų medikai turi galimybę metastazės naikinti radijo dažnio bangomis, o esant dar sudėtingesnėms situacijoms, taikoma donoro kepenų transplantacija.